Ekonomistas: vargšų skaičius Lietuvoje atspindi tikrąją šalies padėtį

© Sputnik / Валерий Мельников / Pereiti į medijų bankąНищие в Москве
Нищие в Москве - Sputnik Lietuva
Prenumeruokite
НовостиTelegram
Kita vertus, papildomos priemonės padėčiai gerinti neturės rimtų pasekmių mažinant nepasiturinčių žmonių skaičių Lietuvoje, sako ekonomikos mokslų daktaras Aleksejus Zubecas

VILNIUS, liepos 29 — Sputnik. Pernai Lietuvoje apie 645 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos. 2018 metais skurdo rizikos lygis siekė 22,9 proc., ir, palyginti su 2017 metais, nepasikeitė.

Mergaitė - Sputnik Lietuva
Lietuva pirmauja tarp Baltijos šalių pagal skurde gyvenančių vaikų skaičių

Interviu Sputnik Lietuva ekonomikos mokslų daktaras, Finansų universiteto prie Rusijos Federacijos Vyriausybės prorektorius Aleksejus Zubecas pažymėjo, kad oficialioje statistikoje neatsižvelgiama į žmonių, kurie gauna "pilką" atlyginimą, skaičių, todėl vaizdas yra dvejopas.

"Viena vertus, jei būtų imtasi papildomų priemonių, siekiant likviduoti "pilkų" ir "juodų" atlyginimų mokėjimo schemas, tada, žinoma, nepasiturinčių žmonių skaičius sumažės, bet tik šiek tiek. Reikia suprasti, kad "pilkoji" ir "juodoji" ekonomika Europoje nėra svarbus veiksnys, suteikiantis tam tikras rimtas pajamas. Viena vertus, kova su mokesčių vengimu sumažins neturtingų asmenų skaičių, kita vertus — dešimt procentų gyventojų, kurie gyvena žemiau skurdo ribos, — tai rodiklis, kuris greičiausiai atspindi tikrąją padėtį Lietuvoje. Papildomos kovos priemonės neturės rimtų pasekmių mažinant vargšų skaičių", — sakė ekspertas.

Zubecas pridūrė, kad kovos su skurdu ir "pilkaisiais" darbo užmokesčiais priemonės gali kainuoti Lietuvai daugiau nei pajamos, kurias gauna valstybės biudžetas.

"Daugeliu atvejų nekovojama su "pilkais" ir "juodais" darbo užmokesčiais ne todėl, kad niekas nežino apie juos, bet todėl, kad tai yra gana brangu bei neturi papildomo rimto poveikio. Svarbiausia kovoti su skurdu — ne oficialių ataskaitų tobulinimas, bet naujų ekonomikos sektorių plėtra, orientuota į vidaus vartojimą ir eksportą, kas padės sumažinti skurdą. Pagrindinė kovos su skurdu priemonė bet kokiomis aplinkybėmis nėra medžioklė, tai rūpinimasis ekonomikos augimu", — teigė jis.

Lietuvoje skurdo rizikos riba 2018 metais sudarė 345 eurus per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 724 eurus — šeimai, kurią sudaro du suaugusieji ir du vaikai iki 14 metų amžiaus. Dėl gyventojų disponuojamųjų pajamų didėjimo skurdo rizikos riba, palyginti su 2017 metais, padidėjo 12,4 proc.

2018 metais žemiau absoliutaus skurdo ribos gyveno 11,1 proc. Lietuvos gyventojų. Taigi, 2018 metais apie 312 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau absoliutaus skurdo ribos.

Naujienų srautas
0