VILNIUS, liepos 30 — Sputnik. Vilniaus meras Remigijus Šimašius paaiškino, kodėl nusprendė nuo Vrublevskių bibliotekos sienos sostinės senamiestyje nuimti atminimo lentą Jonui Noreikai–Generolui Vėtrai. Apie tai jis parašė savo Facebook paskyroje.
Savo pranešimą Šimašius adresavo Lietuvos prezidentui Gitanui Nausėdai.
Pasak sostinės mero, egzistuoja patikimi istoriniai įrodymai, kad Jonas Noreika dalyvavo steigiant žydų getą.
"Mes padarėme tai, ką Jūsų minima komisija ir patarė, Jūsų Ekscelencija Prezidente. Pripažįstu — turėjome padaryti anksčiau, subtiliau; bet turėjome padaryti", — parašė Šimašius.
Meras pabrėžė, kad yra pasiruošęs atvykti į susitikimą su Lietuvos vadovu ir pristatyti jam planus peržiūrėti įamžinimo politiką Vilniuje.
Balandžio pradžioje Lietuvos advokatas ir žmogaus teisių gynėjas Stanislovas Tomas sudaužė Noreikos memorialinę lentą, kuri buvo pakabinta ant Vilniaus mokslų akademijos bibliotekos pastato.
Interviu Sputnik Lietuva Tomas pasakė, kad tai buvo politinis protestas prieš "nacizmo nusikaltimų ir karo nusikaltėlių pagerbimo paneigimą". Be to, žmogaus teisių gynėjas pareiškė, jog ketina pateikti ieškinius prieš Lietuvą tarptautinėse instancijose dėl Holokauste dalyvavusių karo nusikaltėlių šlovinimo ir pasiekti, kad Vilnius sumokėtų žydų bendruomenei kompensacijas už nusikaltėliams pastatytus paminklus ir ženklus.
Vėliau lenta buvo atstatyta ir grąžinta į savo vietą.
Praėjusią savaitę Šimašius visgi nusprendė nukelti lentą nuo bibliotekos pastato sienos. Jo sprendimą sukritikavo daugelis Lietuvos politikų, tarp jų ir partijos "Tėvynės sąjunga — Lietuvos krikščionys demokratai" (TS-LKD) atstovai, kurie žinomi dėl savo rusofobinės pozicijos ir radikalių iniciatyvų.
Savo ruožtu Lietuvos prezidentas paragino laikytis moratoriumo istorinės atminties trynimui ir pakvietė institucijas bei ekspertus dalyvauti diskusijose, kurių metu planuojama parengti principus "nacionalinės atminties politikai".
Kas yra Jonas Noreika
Noreika Lietuvoje laikomas "nacionaliniu didvyriu", bet tai kelia pasipiktinimą tiek tiems, kurie nesutinka su oficialiu Lietuvos valdžios požiūriu į istoriją, tiek žydų bendruomenės atstovams. Iš tikrųjų, Vilniaus šlovinamas "kovotojas už nepriklausomybę" yra nacių bendrininkas ir žydų bendruomenės sunaikinimo Lietuvoje, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, dalyvis.
1941 metais Noreika tapo Šiaulių apskrities vadovu. Tuo pačiu metu jis buvo nacionalistinės organizacijos "Lietuvos aktyvistų frontas" narys. Jis įsakė visus regiono žydus suvaryti į getą, jų turtas buvo paimtas. Vėliau šiame gete žuvo tūkstančiai žmonių.
Po ketverių metų jis prisijungė prie "miško brolių" — ginkluotų nacionalistų grupių, veikusių respublikos teritorijoje 1940-1950 metais. Daugelis Lietuvos "partizanų" stojo į fašistų pusę ir dalyvavo tarybinių darbuotojų ir civilių gyventojų sunaikinime.
Net Noreikos anūkė, JAV gyvenanti žurnalistė Silvija Foti stojo jos senelio kaltintojų pusėn. Pasak Foti, jos motina — Noreikos dukra — dešimtmečius rinko daugybę dokumentų Noreikos biografijai ir prieš mirtį prisakė Silvijai parašyti knygą.
Tyrimo metu Foti aptiko brošiūrą, kurią jos giminaitis parašė 1933 metais. Joje jis vadino žydus "Lietuvos ekonominiais išnaudotojais" ir kvietė jiems priešintis.
