VILNIUS, liepos 31 — Sputnik. Rukloje, Lietuvos didžiojo etmono Jonušo Radvilos Mokomajame pulke, rugpjūčio 1 dieną, vyks NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės rotacijų ir vadovybės pasikeitimo ceremonija, praneša Krašto apsaugos ministerija.
Vokietijos kariuomenės pulkininką leitenantą Perą Papenbroką (Peer Papenbroock), kuris vadovavo kovinei grupei nuo vasario mėnesio, pakeis naujasis kovinės grupės vadas, kuris taip pat yra Vokietijos karininkas pulkininkas leitenantas
Rouvenas Habelis, kuris vadovauja Vokietijos 391-ajam mechanizuotajam pėstininkų batalionui.
Į ceremoniją žada atvykti krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas, Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas brigados generolas Raimundas Vaikšnoras, laikinai Kariuomenės vado funkcijas vykdantis Gynybos štabo viršininkas brigados generolas Gintautas Zenkevičius, bei kitų NATO šalių, delegavusių karius į priešakinių pajėgų kovinę grupę, kariuomenių atstovai.
Tarnybą pradedantis naujasis Vokietijos kontingentas suformuotas 391-ojo mechanizuotojo pėstininkų bataliono pagrindu, kuris įsikūręs Bad Salzungen mieste.
Mokomajame pulke Rukloje nuo 2017 metų pradžios buvo dislokuota tarptautinė kovinė grupė, kuri šiandien integruota į Lietuvos kariuomenės "Geležinis Vilkas" Mechanizuotosios pėstininkų brigadą. 8 tūkst. karių iš 9 NATO valstybių jau yra tarnavę rotuodamiesi NATO batalione per daugiau nei dvejus metus.
Šiuo metu Lietuvoje dislokuoti NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje kariai iš Vokietijos Belgijos, Čekijos, Nyderlandų, Norvegijos, Islandija į kovinę grupę yra skyrusi civilį specialistą.
NATO kovinės grupės kariai, dislokavęsi Lietuvoje, nuolat aktyviai treniruojasi, dalyvauja visose vykstančiose svarbiausiose pratybose Lietuvoje. NATO batalionas ne tik įsikūrė, o ir įsitvirtino Lietuvoje per dvejus metus.
Pajėgas skiriančių šalių aukščiausi pareigūnai — karaliai, kunigaikščiai, prezidentai, parlamentų, ministerijų vadovai, kariuomenių vadai, atvyksta aplankyti Lietuvoje tarnaujančių karių per misijos laikotarpių. NATO kovinės grupės dislokavimui Lietuvoje pritaria Lietuvos gyventojai — 2018 metų pabaigoje buvo surengtos visuomenės apklausos pagal Krašto apsaugos ministerijos užsakymą, pagal kurios rezultatą 76 proc. respondentų tvirtina, kad kovinė grupė padeda "atgrasyti priešiškai nusiteikusias valstybes".
Dislokuoti NATO priešakinių pajėgų batalionus prieš Rytinių NATO sienų sprendimas buvo priimtas Varšuvoje NATO viršūnių susitikime, 2016 metų liepą, Baltijos šalių ir Lenkijos prašymu.
NATO stiprinimas Rusijos pasienyje
Maskva ne kartą pabrėžė, kad Vakarų karinio bloko šalys naudojasi kalbomis apie "galimą Rusijos agresiją" ir bando sukelti antirusišką isteriją tam, kad kuo labiau priartėtų prie Rusijos sienų.
Pasak Rusijos saugumo tarybos sekretoriaus pavaduotojo Michailo Popovo, Aljanso greitojo reagavimo pajėgų skaičius per dvejus metus išaugo nuo 25 iki 40 tūkst. — padidėjo 1,6 karto.
Be to, Vašingtonas aktyviai diegia strategines raketų gynybos sistemas. Pasak Popovo, Lenkijoje užbaigiama diegti "Aegis Ashore" priešraketinį kompleksą, o nuo 2016 metų jis veikia Rumunijoje.
Pasak daugelio ekspertų, visi šie ginklai yra "gynybiniai", nors iš tikrųjų jie gali būti naudojami puolimams.
Taip pat Maskva pažadėjo adekvačiai reaguoti į bet kokius NATO ir JAV planus stiprinti savo karinį buvimą Baltijos ir Rytų Europoje. Rusijos aukšto rango pareigūnai ne kartą įspėjo, kad Lenkija ir Baltijos šalys, rinkdamosi JAV ir NATO bazes, tampa "atsakomųjų veiksmų taikiniais".
