VILNIUS, rugpjūčio 1 — Sputnik. Lietuva ir Latvija neturi jokių pramonės prekybos plėtros perspektyvų Europos Sąjungoje. Apie tai interviu RuBaltic.ru sakė Globalizacijos ir socialinių judėjimų instituto Politinės ekonomikos studijų centro vadovas Vasilijus Koltašovas.
Ekspertas įvertino Baltijos šalių europinės integracijos ateitį ir priėjo prie išvados, kad tik Estijos atveju galime kalbėti apie tam tikrą optimizmą, nes šios Baltijos valstybės patogi geografinė padėtis ir ji priklauso skandinavų pasauliui.
"Jei Baltijos šalys dabar būtų Rusijos dalis — turiu omenyje Lietuvą ir Latviją, net ne Estiją, — ten būtų buvusi dinamiška uosto ūkio, žemės ūkio, turizmo pramonės plėtra, reikšmingos investicijų įplaukos, būtų sukurta daugybė darbo vietų", — sakė jis.
Tačiau, pasak Koltašovo, Baltijos respublikos paliko TSRS ir aukoja savo išteklius kitoms šalims.
Tuo tarpu ES negali suteikti impulso dinamiškam Baltijos šalių augimui ir tik įšaldo jų galimybes.
"Rusijai nereikia priešiškų valstybių. Kol jos bus priešiškos Rusijai, ten nieko nebus. Baltijos šalys įstrigo depresijoje, nes jos elgiasi priešingai natūraliai ekonominei logikai", — sakė Koltašovas.
Ekspertas pridūrė, kad be Baltijos šalių, sudėtinga padėtis klostosi ir Balkanų šalyse.
Anksčiau Latvijos universiteto Verslo, vadybos ir ekonomikos fakulteto dekanas, ekonomistas Gundarsas Berzinšas įvertino visų trijų Baltijos šalių ekonominę plėtrą. Jo nuomone, Estija pirmauja tarp kitų Baltijos šalių. Antrąją vietą užima Lietuva, o Latvija — labiausiai atsiliekanti valstybė.
Lietuva ir Latvija ekonominiais ir socialiniais rodikliais atsilieka nuo daugelio ES šalių. Viena iš pagrindinių Baltijos šalių problemų — tai didelio masto darbingo amžiaus gyventojų emigracija, kas lemia ekonomikos nuosmukį.
Kai kurie ekspertai mano, kad žlugus TSRS ir Lietuvai įstojus į ES, šalis tapo Europos periferija, kuri neteko savarankiškumo. Pavyzdžiui, interviu Sputnik Lietuva ekonomistas ir politinis analitikas Aleksandras Nosovičius teigė, kad ES dirbtinai palaiko Lietuvoje žemą pragyvenimo lygį, norėdama panaudoti respublikos išteklius kitų Europos sričių plėtrai.
