VILNIUS, rugpjūčio 5 - Sputnik. Kelis Lietuvos universitetų sumažino minimalų stojimo balą ir ėmė konkuruoti su kolegijomis, praneša Vilniaus Universiteto spaudos tarnyba.
Šalies universitetai buvo sutarę stojantiems į mokamas studijų vietas jaunuoliams taikyti tokius pat reikalavimus kaip ir į valstybės finansuojamas – visi turėjo surinkti ne mažiau kaip 5,4 balo. Stojantiems į kolegijas reikėjo surinkti 4,3 balo iš 10.
Tačiau kai kurios aukštosios mokyklos nusprendė nuleisti kartelę. Tarp jų - Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU), Mykolo Romerio universitetas (MRU) ir Vytauto Didžiojo universitetas (VDU). VGTU priėmė jaunuolius su 4,3 balo, VDU ir MRU balus skaičiavo atsižvelgdami į savo nustatytus papildomus kriterijus.
LAMA BPO prezidentas Pranas Žiliukas yra sakęs, kad tai rodo universitetų norą paveržti dalį stojančiųjų į kolegijas, kur taikomi žemesni reikalavimai.
Kauno technologijos universitetas (KTU), Vilniaus universitetas (VU) ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU), vieni iš principingai besilaikiusiųjų susitarimo, teigia, kad nuolaidas stojantiesiems darantys universitetai devalvuoja Lietuvos aukštąjį mokslą.
Pasak KTU studijų prorektoriaus Jono Čeponio, tai lėmė bendras moksleivių skaičiaus mažėjimas šalyje, prastesni matematikos brandos egzaminų rezultatai ir tai, kad šių krypčių studijos yra sudėtingos, reikalaujančios gerų tiksliųjų mokslų žinių.
Vis dėlto KTU nesusigundė mažinti kartelę stojantiems į mokamas studijas. Čeponis teigia, kad ateityje tai pakenktų universiteto reputacijai ir lemtų studijų kokybės problemas. Jis pažymėjo, kad kitiems universitetams nekeliant jokių reikalavimų, užsienio studentams gali susiformuoti bendras neigiamas valstybės, kur pusvelčiui dalijami diplomai, įvaizdis.
"Negatyvūs dalykai ryškesni ir labiau atkreipia dėmesį. Stereotipai susiformuoja greitai, todėl gali nukentėti ir studijų kokybe besirūpinantys Lietuvos universitetai. Nors aukštosios mokyklos turi autonomiją, tačiau reikėtų ir valstybės įsikišimo, nes šiuo atveju kyla grėsmė visos šalies reputacijai", – mano prorektorius.
LSMU prorektorius prof. Kęstutis Petrikonis papasakojo, kad universitetas organizuojuoja parengiamuosius kursus, kurie padėtų gabiems ir motyvuotiems. Petrikonis sako suprantantis kitus universitetus, kurie atlaidžiau žiūri į brandos egzaminų rezultatus ir taiko savus atrankos kriterijus, bet pabrėžia, kad labai svarbu, kaip tokie studentai bus vertinami tolesniame studijų procese.
"Kai kurie universitetai padeda pasiekti reikiamą žinių ir pasirengimo lygį įvairiomis pagalbos programomis. Tada priėmimo balas nėra labai svarbus. Tačiau jei priimtam studentui leidžiama studijuoti nerodant pažangos iki pat studijų pabaigos, tada nėra gerai. Juk visi gauna vienodus diplomus – niekas nežiūri, ar studijos buvo mokamos, ar ne", – aiškina prorektorius.
VU studijų prorektorius doc. dr. Valdas Jaskūnas pažymėjo, kad, pavyzdžiui, jo universitetas skiria specialias socialines stipendijas jaunuoliams, kurie dėl socioekonominių priežasčių, o ne dėl talento stokos ne visada gali siekti universitetinio mokslo.
"Tuo tarpu kitos aukštosios mokyklos savo misija laiko galimybių sudarymą visiems finansiškai galintiems ir norintiems siekti universitetinio pirmosios pakopos išsilavinimo", – tvirtina prorektorius.
Jaskūnas pažymėjo, kad valstybėi būtina skatinti aukštesnių standartų laikymąsi, leidžiantį konkuruoti tarptautiniu mastu, sukurti visas įmanomas paskatas lyderiaujantiems šalies universitetams judėti į priekį ir pritraukti ne tik šalies, bet ir užsienio talentus studijuoti Lietuvoje.
Pasak jo, patekimo į universitetus reikalavimų mažinimas yra rizikingas, nes šiuo atveju talentingi jaunuoliai gali būti pasmerkti studijuoti nemotyvuotoje aplinkoje.
