VILNIUS, rugpjūčio 9 — Sputnik. Nuo 2016 metų Lietuvos valdžia įgyvendina naują alkoholio politiką, siekdama sumažinti alkoholio vartojimo lygį respublikoje. Pasak Vilniaus universiteto atstovo Algirdo Bartkaus, šių produktų akcizų didinimas buvo neveiksminga priemonė. Jis pasiūlė sumažinti jų dydį, atsižvelgiant į pajamas ir mokesčius kaimyninėse šalyse, rašo "Baltnews.lt" medžiagoje Anastasija Savinova.
"Jei pažvelgsite į akcizų politiką, tai ji iš esmės netinkama. Dabartinis akcizų lygis neatitinka kaimyninių šalių taikomų pajamų ir akcizų mokesčių", — pareiškė žurnalistams Bartkus, pristatydamas Lietuvos verslo konfederacijos užsakytą tyrimą.
Lietuvos mokslininkai padarė išvadą, kad respublika turėtų formuoti savo akcizų politiką, reaguodama į kaimyninių valstybių sprendimus, nes kitaip rizikuoja remti ir skatinti jų rinkas savo gamintojų ir pardavėjų sąskaita. Taip pat tokių mokesčių dydis turi būti peržiūrimas kasmet, atsižvelgiant į pajamų ir akcizų pokyčius kaimyninėse šalyse.
Mokslininkų skaičiavimais, 2018 metais legalus alkoholio pardavimas Lietuvoje sumažėjo beveik septyniais procentais, tačiau užsienyje jo pradėta pirkti tris kartus daugiau.
Oficiali pozicija
Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija teigia priešingai: kovos su alkoholizmu priemonės veikia, nes sumažėja alkoholio vartojimas, sergamumas ir mirtingumas.
Statistikos departamento duomenimis, 2018 metais respublikoje vyresniems nei 15 metų asmenims vidutiniškai atiteko 11,2 litro absoliutaus spirito. 2011 ir 2012 metais šis skaičius siekė 14,7 litro.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) praneša apie didesnius skaičius — 15 litrų vienam asmeniui 2018 metais. Taigi, Lietuva yra alkoholio vartojimo lyderė Baltijos šalyse.
Lietuvos statistikos departamentas, apskaičiuodamas "pergalingus" paskelbto karo su alkoholizmu duomenis, padarė išvadą, kad priemonės alkoholio vartojimui mažinti šalyje veikia. Be to, respublikos valdžia nesutinka su PSO duomenimis — jie patikina, kad nemaža alkoholio dalis tenka turistams. Tačiau toks skaičių skirtumas nėra panašus į statistinę klaidą.
Esmė ta, kad PSO skaičiuodama taip pat įtraukia šalyje nelegalizuotą alkoholį, tuo tarpu Statistikos departamentas remiasi tik turistų suvartoto alkoholio, įsigyto pasienio punktuose ir Lietuvos turistų suvartoto užsienyje, duomenimis. Kitaip tariant, Lietuvos statistikos tarnybos duomenys yra tik teisėti produktai.
Neteisėtas rinkos augimas
Padidėjus akcizams ir sugriežtinus prekybos apribojimus, smarkiai padidėja šešėlinė rinka ir padidėja padirbtų gaminių, kurie yra pigesni nei legalūs, bet pavojingi žmonių gyvybei ir sveikatai. Vartotojas ieško alternatyvos ir visada ją randa — auga paklausa, o po to didėja pasiūla.
Šių metų birželį valstybinė organizacija "Lietuva be šešėlio" pranešė, kad užfiksuotų nusikaltimų, susijusių su nelegalia alkoholio gamyba, skaičius padidėjo 19 procentų, palyginti su 2019 metų pirmuoju ketvirčiu.
Organizacijos vadovas Kęstutis Kupšys mano, jog duomenys apie išaugusį nusikaltimų skaičių rodo, kad šalyje auga šešėlinė prekyba. Alkoholio siūloma įsigyti internetu tuo metu, kai jis jau neparduodamas parduotuvėse. Taip pat auga alkoholio distiliatų gamybos mastas.
Rezultatas akivaizdus: legalūs alkoholio produktai brangsta, mažėja jų pardavimai, o tai leidžia klaidingai manyti, kad lietuviai pradėjo vartoti mažiau.
Dėl padidėjusių akcizų mokesčių ir riboto prekybos alkoholiu laiko Lietuvoje kai kurių gėrimų pardavimų nuosmukis pernai siekė 62,6 proc. (vidutinio alkoholio gėrimai, kurių stiprumas iki 15 proc.). Vyno pardavimai sumažėjo 17,3 proc., spiritinių gėrimų — 12 proc., alaus — 8,8 proc.
"Alkoturizmas"
Be prekybos nelegaliais alkoholiniais gėrimais, Baltijos šalyse klesti "alkoturizmas", kuris sukėlė akcizų karą tarp Estijos ir Latvijos.
Šių metų birželį Estija nusprendė 25 procentais sumažinti alaus, sidro ir spirito akcizus. Šios priemonės imtasi dėl to, kad kylančios alkoholio kainos respublikoje paskatino masinę tarpvalstybinę prekybą alkoholiu Latvijoje. Tokiu būdu, pajamos iš alkoholinių gėrimų pardavimo ėmė plaukti iš Estijos į kaimyninę šalį.
Latvijos ministras pirmininkas Krišjanis Karinšas paskelbė analogišką atsaką į Estijos vadovybės sprendimą ir pabrėžė, kad Baltijos šalys turi koordinuoti alkoholio akcizus. Latvijos Parlamentas nusprendė sumažinti stipriojo alkoholio akcizą 15 procentų.
Tačiau Lietuvos finansų ministras Vilius Šapoka pareiškė, kad respublika nesiruošia sekti Latvijos ir Estijos pavyzdžiu ir įsitraukti į akcizų karą. Anot jo, padidinus alkoholio prieinamumą per ilgą laiką mokesčių mokėtojams jis kainuos daug daugiau. Departamento vadovas taip pat pabrėžė, kad sumažinus akcizą Latvijoje ir Estijoje, nepadaugės "alkoturistų" iš Lietuvos į kaimynines šalis skaičius.
Šapokos žodžius, kad Lietuvos piliečiai neskubės į kitas Baltijos šalis dėl pigesnio alkoholio, galima paneigti, pateikiant Estijos pavyzdį. Nuo 2016 metų respublika kelis kartus padidino netiesioginį alkoholio mokestį, siekdama kovoti su girtavimu, tačiau kuo didesnis akcizas, tuo dažniau estai šį produktą pirko už šalies ribų.
Gerti mažiau nepradėjo — lietuviai tiesiog rado sau kitas rinkas su mažesnėmis kainomis.
2018 metais stipriojo alkoholio akcizas Estijoje buvo 1,5 karto didesnis nei Latvijoje, o alui — 2,5 karto didesnis. Per pastaruosius metus kiekvienas suaugęs respublikos gyventojas į šalį vidutiniškai importavo 3,3 litro absoliutaus spirito. Be to, 35 proc. jų išvyko į Latviją, iš jų 14 proc. išvyko į kaimyninę respubliką dėl alkoholio.
Alkoholio gamintojų sąjungos duomenimis, 2018 metais iš Latvijos valstybės biudžeto buvo gauta 391 mln. eurų alkoholio akcizo forma. Estijos vadovybė uždavė teisingą klausimą: kodėl valstybės iždas turėtų prarasti dideles mokesčių pajamas? Pakėlusios akcizą, pačios valdžios institucijos verčia savo gyventojus ieškoti pigesnės rinkos.
Melas, įžūlus melas ir statistika
Kalbant apie skaičius, atspindinčius alkoholio vartojimo lygį Lietuvoje, jie atrodo taip: jei skaičiuojant neatsižvelgiama į iš kitų šalių importuotą (taip pat nelegalų) alkoholį, rezultatas įrodo valdžios institucijų pasirinktų kovos su piktnaudžiavimu alkoholiu priemonių teisingumą.
Tačiau vos tik kai keletas naujų duomenų įtraukiama į statistinį tyrimą, kaip tai padarė PSO, situacija labai pasikeičia, o priemonės yra ne tik neveiksmingos, bet ir kenksmingos šalies ekonomikai.
Lietuvos mokslininkai iš viso nepritaria alkoholio prieinamumo didinimui — jie pabrėžia, kad netiesioginio mokesčio didinimas kaip kovos su alkoholizmu priemonė neveikia, todėl reikalinga nauja akcizų politika.
Lietuvos valdžia nepripažįsta pralaimėjimo kovoje su alkoholizmu ir pateikia savo statistiką, nenorėdama mažinti akcizų. Tuo tarpu lietuviai masiškai perka padirbtus gaminius, gamina visai neapmokestinamus distiliatus arba veža pinigus į kaimynines šalis. Tuo tarpu piktnaudžiavimo alkoholiu problema Lietuvoje lieka neišspręsta.
