VILNIUS, rugpjūčio 11 — Sputnik. "Nord Stream-2" operatoriaus atstovai pranešė apie beveik baigtą vamzdžių tiesimą išskirtinėje Švedijos ekonominėje zonoje. Manoma, kad darbai turėtų būti baigti spalį. Paskutinė dujotiekio projektui iškilusi kliūtis — Danija, kuri taip ir nedavė leidimo įgyvendinti projektą jos teritoriniuose vandenyse, ir JAV su naujomis sankcijomis, rašo RIA Novosti autorius Aleksandras Lesnichas.
Laikas — pinigai
Prieš savaitę paskutinė vamzdžių partija, skirta "Nord Stream-2" statybai, išvyko iš Švedijos Karlshamno uosto. Anot projekto operatoriaus ("Nord Stream 2 AG") atstovų, 510 kilometrų ilgio Švedijos atkarpą bus baigta tiesti šių metų spalį: pirmasis iš dviejų vamzdynų jau paruoštas, o baigiamieji darbai, susiję su antruoju, prasidės rugsėjo 1 dieną.
Bendras dujotiekio ilgis turėtų būti apie 1200 kilometrų, o bendras pajėgumas — apie 55 milijardų kubinių metrų dujų per metus. Iš viso šiuo metu Rusijoje, Suomijoje, Švedijoje ir Vokietijoje yra nutiesta daugiau nei 1700 kilometrų vamzdžių (operatorius nenurodo, bet greičiausiai kalbama apie bendrą dviejų linijų ilgį — red.). Tai reiškia, kad "Nord Stream-2" paruoštas 70 proc.
Nepaisant to, kad visi darbai atliekami laiku, vis dar nėra aišku, ar projektas bus visiškai įgyvendintas iki šių metų pabaigos, kaip buvo planuota anksčiau. Esmė ta, kad Danija vis dar nesuteikia leidimo tiesti dujotiekį jūros dugnu savo teritorijoje.
Kaip rašo "Reuters", dar balandžio mėnesį vamzdyno operatorius Danijos valdžios institucijoms pateikė skundą, jog šalies energetikos taryba daro viską, kad statybos būtų atidėtos. Visų pirma, kovo mėnesį "Nord Stream 2 AG" buvo paprašyta pateikti kitą, jau trečią iš eilės, paraišką su alternatyviu "Nord Stream-2" klojimo keliu.
Bendrovė perspėjo Danijos energetikos agentūrą, kad su tuo susiję darbai jau kainavo 100 mln. eurų ir ateityje reikės papildomų 560 mln. (pradinės bendros projekto išlaidos — 9,5 milijardo eurų). Be to, galutinis statybos etapas prasitęs aštuoniais mėnesiais, tai yra, iki 2020 metų antrosios pusės, nors bendras Danijos ruožo ilgis siekia apytiksliai 130 kilometrų ir, pasak "Gazprom" vadovo Aleksejaus Milerio, jis gali būti nutiestas per apytiksliai penkias savaites.
Operatoriaus atstovai "RIA Novosti" nepatvirtino "Reuters" pateiktų skaičių, tačiau teigė, kad darbams vėluojant keliais mėnesiais tikrai bus prarasti šimtai milijonų eurų.
Todėl "Nord Stream-2" operatorius atsiėmė pirminę daugiau nei prieš dvejus metus pateiktą paraišką ir nusprendė sutelkti dėmesį į du maršrutus per išskirtinę ekonominę zoną už Danijos teritorinių vandenų ribų (į šiaurės vakarus ar pietryčius nuo Bornholmo salos). Apie tai buvo pranešta bendrovės tinklalapyje.
Galbūt dėl šio sprendimo taip pat atsiras papildomų išlaidų ir teks tam tikrą laiką atidėti dujotiekio paleidimą. Bet tai nereiškia, kad išlaidos kris ant "Gazprom" pečių, nes projekto finansavimas vienodai paskirstomas tarp Rusijos dujų monopolio ir Europos bendrovių konsorciumo (Austrijos "OMV", Prancūzijos "Engie", Britanijos ir Olandijos "Royal Dutch Shell" bei Vokietijos "Uniper" ir "Wintershall").
Eilinės sankcijos
Vašingtonas taip pat bando trukdyti tiesti "Nord Stream-2". Rugpjūčio pradžioje JAV Senato Užsienio reikalų komitetas priėmė įstatymo projektą dėl sankcijų įmonėms, teikiančioms laivus dujotiekio tiesimui — "Allseas" ir "Uniper".
JAV įsitikinusios, kad įgyvendinus "Nord Stream-2" projektą amerikiečių kompanijos, gaminančios suskystintas gamtines dujas (SGD), negalės užimti Rusijos vietos Europos energijos rinkoje, nes jos negali atlaikyti kainų konkurencijos su vamzdynų kuru.
Vašingtono atveju situaciją apsunkina dar ir tai, kad Maskva pralenkia savo konkurentą ir SGD tiekimo srityje. Tarptautinės suskystintų gamtinių dujų (GIIGNL) importuotojų grupės duomenimis, pernai Rusija Europos Sąjungai pardavė 4,43 mln. tonų šios rūšies degalų, o JAV — tik 2,7 mln.
"Mes tai stebime susidomėję... Tačiau šiuo metu nematome rimtos priežasties nerimauti", — teigė "Uniper" atstovai.
Dauguma ekspertų įsitikinę, kad nėra ko nerimauti. Vyresnysis Oksfordo energetikos tyrimų instituto tyrėjas Džonatanas Sternas (Jonathan Stern) JAV bandymus sustabdyti vamzdyno tiesimą pavadino "neužtikrintais" ir palygino juos su nesėkmingais veiksmais, kurių šalis ėmėsi Reigano laikais, siekdama sustabdyti TSRS dujų srautą į Europą.
"Tuomet visos šios priemonės neturėjo jokio poveikio, ir, manau, to paties galime tikėtis ir šiandien, — cituoja Sterną "Bloomberg". — Tikėtinos atgalinės sankcijos, kurios, manau, sukels tikrą audrą šiapus Atlanto".
Vokietijos verslas taip pat priešinasi apribojimams. "Naujausi JAV sankcijų projektai pakenks draugiškai nusiteikusių šalių, tokių kaip Vokietija, Prancūzija, Italija, Nyderlandai, Austrija ir Šveicarija, įmonėms", — įspėjo Vokietijos ekonomikos Rytų komiteto vadovas Volfgangas Biuchelis interviu "Die Welt".
