Apie dešimt vadinamojo "Rusų Europos judėjimo" (REJ) narių, remdamiesi įvairių fondų dotacijomis ir įsikūrę Lietuvoje, europiečiams bando įrodyti, kad jie yra visos Rusijos "protas, garbė ir sąžinė".
Ši draugiška "Putino režimo" griovėjų komanda žinoma ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje bei Estijoje, kur jie vežiojami masės įvaizdžiui sukurti ne tik į renginius prieš Rusiją, bet ir gėjų eitynes. Jų veidai nuolat
Sputnik Lietuva savo skaitytojus anksčiau jau supažindino su REJ nariais. Jie pabėgo į Lietuvą iš Rusijos, kur visiems buvo iškeltos baudžiamosios bylos — nuo banalių įtarimų nužudymu iki sisteminių pažeidimų ir chuliganiško elgesio protestų metu. Juk ne veltui šiandien tarp jaunosios kartos "pelkių kovotojų" sklando informacija, kad du ar tris kartus atsidūrus automobilyje įtariamiesiems gabenti, žinoma, pateikus džiaugsmingas asmenukes kaip įrodymą, jau galima prašyti politinio prieglobsčio Vakarų šalyse. Savaime suprantama, kad su "išlaikymu" tęsiant revoliucinę veiklą "tremtyje".
Šia teise pasinaudojo "nuo režimo kenčiančių asmenų" komanda. Persikėlę į Vilnių, jie suprato, kad gerai apmokamą darbą skurdžioje pagal Europos standartus Lietuvoje rasti sunku.
Be valstybinės kalbos žinių ir atkaklumo gyventi sąžiningai dirbant bet kurioje Vakarų šalyje yra sunku. Tačiau revoliuciniame Europoje gyvenančių rusų judėjime yra apmokamų pozicijų. Žinoma, tokių personalo vienetų skaičius priklauso nuo Europos valstybės masto ir jos įtakos vidaus reikalams.
Pačioje Rusijoje dotacijų yra daugiau, o mažoje Lietuvoje lėšų trūksta, tačiau pakanka keliolikos burnų.
Tarp tokių Europos valstybių Lietuva užima ypatingą vietą. Čia laukiama aršiausių "Rusijos Maidano" kovotojų. Ne veltui būtent Vilniuje kas pusmetį į susitikimus renkasi "Laisvosios Rusijos" lyderiai Chodorkovskis ir kompanija.
Šių forumų techniniam paruošimui vadovauja viena iš lietuvių kilmės aktyvisčių Tatjana Dorutina. Surengti kitą Rusijos revoliuciją sočioje Europoje yra patogiau, nei rizikuoti savo gyvybe Maskvoje ar Sankt Peterburge. Tai įrodė Vladimiras Iljičius Leninas, už vokiečių pinigus kūręs manifestus Šveicarijoje ar Suomijoje.
Pastebėtina, kad didžioji dalis Lietuvos rusų bendruomenės iš tolo apeina pabėgusius iš Rusijos į Vakarus revoliucionierius. Juos garbina tik Lietuvos tautiniai nacionalistai patriotai — konservatoriai ir liberalai, kuriems bet koks purvas iš jų lūpų yra tarsi balzamas sielai.
Jie kviečiami į visus antirusiškus renginius, maitinami-girdomi ir sodinami į prezidiumus. Jie netgi gali visus dokumentus valstybinėse įstaigose pateikti rusų kalba. Ir tai vyksta, švelniai tariant, esant tokiam nevienareikšmiškam Lietuvos valdžios požiūriui į rusų kalbą ir žiniasklaidą. Bet, matyt, viskas priklauso nuo to, kas kalba šia kalba: vietiniai rusai ar Rusijos opozicijos revoliucionieriai.
O Rusų Europos judėjimas gali rengti protesto akcijas visur, kur nori. Pavyzdžiui, paskutinis spektaklis rugpjūčio 10 dieną vyko pačiame Vilniaus centre — Katedros aikštėje, prie paminklo Gediminui.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
