VILNIUS, rugpjūčio 14 — Sputnik. Per oficialų vizitą Vokietijoje Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su federaline kanclere Angela Merkel, praneša prezidento spaudos tarnyba.
Šalies vadovų pokalbio metu buvo aptarti saugumo ir gynybos politikos klausimai, kovos su informacinėmis atakomis planai, Lietuvos "energetinės nepriklausomybės" bei ekonominio bendradarbiavimo, įskaitant ir finansinių paslaugų srityje, prioritetai.
Nusėda pabrežė, kad Vokietija yra viena svarbiausių mūsų šalies partnerių Europoje. Šalies vadovas pakvietė Vokietijos inžinerijos, automobilių, aukštųjų, informacinių, bio ir finansinių technologijų sričių investuotojus aktyviai plėtoti verslą Lietuvoje.
Be to, Nausėda išreiškė Lietuvos susirūpinimą dėl atominės elektrinės statybų Baltarusijos Astravo rajone. Jis paragino Vokietiją kartu su Europos Sąjunga siekti Baltarusijos atsižvelgimo į ES rekomendacijas branduolinio saugumo klausimais.
Susitikime šalys apsikeista mintimis dėl Europos Komisijos sudėties bei rengiamos daugiametės finansinės perspektyvos.
"Su federaline kanclere paliestas ir Rusijos bei Rytų partnerystės klausimas. Prezidentas paragino tęsti sankcijas Rusijai, kol ji nenutrauks agresijos prieš Ukrainą. Tarp vadovų sutarta siekti Rytų partnerystės, išreiškiant pozityvių, europines vertybes atitinkančių reformų šalyse partnerėse lūkestį", - rašoma pranešime.
Astravo AE statybos
Vokietija, palaiko Lietuvos rūpestį dėl Astravo AE saugumo, siekį užtikrinti, kad jėgainė atitiktų visus tarptautinius saugumo standartus, pareiškė kanclerė spaudos konferencijos metu, kuri buvo rodoma Vokietijos vyriausybės "Youtube" kanale.
Savo ruožtu, Nausėda sakė, kad Astravo AE statoma nesilaikant saugumo reikalavimų, o jos vieta parinkta remiantis geopolitiniais, o ne ekonominiais sumetimais.
"Labai prašome mūsų bičiulių pagalbos Europos Sąjungoje siekiant, kad ši elektrinė dar prieš jos funkcionavimą įgyvendintų visus saugumo standartus, kuriuos yra būtina įgyvendinti", – teigė šalies vadovas.
Baltarusijos atominė elektrinė statoma netoli Astravo miesto Gardino regione, apie 50 kilometrų nuo Vilniaus.
Lietuva nuolat priešinasi Baltarusijos atominei elektrinei, teigdama, kad objektas kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Lietuvos valdžia atsisakė tiekti elektros energiją iš elektrinės bei uždraudė importuoti elektros energiją iš šalių, kuriose veikia "nesaugios" atominės elektrinės.
Minskas Vilniaus pareiškimus pavadino "nepagrįstais ir melagingais". Baltarusija ne kartą pareiškė, kad Lietuvos pretenzijos yra politizuotos. Šalies valdžia pabrėžia, kad objektas statomas pagal saugos standartus, o tarptautiniai ekspertai jau patvirtino, kad kaimyninėms šalims nėra rizikos.
"Nord Stream – 2"
Aptardami energetikos klausimus, šalys palietė dujotiekio „Nord Stream-2“klausimą. Nausėdos teigimu, projektas gresia energijos tiekimo diversifikacijai Europos Sąjungoje.
"Tačiau yra dar vienas labai svarbus klausimas – Ukrainos interesai, dujų tranzito per šalį interesai. Ir šioje vietoje gerbiama ponia Merkel pritarė, kad šitų Ukrainos interesų būtina paisyti", – kalbėjo prezidentas.
Projektu "Nord Stream-2" numatoma tiesti nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją dvi dujotiekio atšakas, kurių bendras ilgis — 55 mlrd. kubinių metrų dujų.
Prieš dujotiekio tiesimą pasisako JAV, kurios ketina tiekti savo suskystintas gamtines dujas ES: Ukraina, nes baiminasi prarasti pajamas iš Rusijos dujų tranzito; Lenkija ir kai kurios kitos valstybės. Lietuvos URM vadovas anksčiau sakė, kad "Nord Stream-2" dujotiekio projektas yra "nepagarbos" Europos politikos pagrindams pavyzdys.
Projektą remia Vokietija, Austrija bei Norvegija, besidominčios patikimu kuro tiekimu.
Pasak kritikų, "Nord Stream-2" yra politinis projektas. Tuo tarpu Rusijos valdžios institucijos ne kartą pareiškė, kad projektas yra komercinis, o jo tikslas — padidinti Europos energetinį saugumą.
Pabėgėlių paskirstymo iniciatyvos
Paklaustas, ar Lietuva jungtųsi prie naujų iniciatyvų dėl dalijimosi migrantų našta, Nausėda pareiškė, kad Lietuva priims pabėgėlius tiek, "kiek tai yra adekvatu galimybėmis".
"Būsimose iniciatyvose Lietuva tikrai neatsisakys dalyvauti, kadangi puikiai suprantame, kad būdami Europos Sąjungos nariais mes turime tiek teises, bet ir, kita vertus, turime pareigas bei atsakomybes", – teigė prezidentas.
Anksčiau Sputnik Lietuva rašė, Lietuva yra viena iš 14 Europos Sąjungos šalių, kurios remia naują darbo su pabėgėliais Europoje mechanizmą. Jo esmė yra peratyviai paskirstyti migrantų srautą tarp šalių ir išvengti skausmingų derybų tarp Europos sostinių, iš kurių kai kurios kategoriškai nenori priimti migrantų.
Šalies vadovas Gitanas Nausėda pakvietė Vokietijos kanclerę Angelą Merkel atvykti su valstybiniu vizitu į Lietuvą.
Prezidentas ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė Vokietijoje lankysis rugpjūčio 14–15 dienomis.
