VILNIUS, rugpjūčio 20 — Sputnik. Prekybos apyvarta tarp Rusijos ir Baltijos šalių pastaruoju metu auga. Nepaisant visų politinių kliūčių, Rusija išlieka pagrindine Baltijos šalių užsienio ekonomine partnere. Baltijos šalių verslininkai bando prisitaikyti prie antirusiškos valdžios nustatytų sąlygų ir, nepaisydami daugybės apribojimų, ir toliau kuria prekybinius ryšius su Rusijos verslu. Apie tai rašo portalo RuBaltic.ru autorius Denisas Ivanovskis.
Nuo 2017 metų prekybos apyvarta tarp Rusijos ir Lietuvos stabiliai auga, o šiais metais ji gali priartėti prie 2014 metų rodiklių. Auga ir prekybos apimtys tarp Rusijos bei Estijos — 2018 metais prekyba tarp šalių augo 17 proc., nors kelerius metus statistika rodė neigiamus rodiklius.
Prekybiniai santykiai tarp Rusijos ir Latvijos atrodo gana niūrūs. Praėjusiais metais šiek tiek sumažėjo prekyba tarp šalių (1,25 proc.). Tuo tarpu Latvijos eksportas į Rusiją padidėjo beveik 6%. Nepaisant to, pirmąjį 2019 metų ketvirtį abiejų šalių importo ir eksporto rodikliai, nors ir nereikšmingi, parodė, kad prekybos apyvarta augo 1,22%, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.
Rusija ir toliau yra reikšminga visų trijų respublikų ekonominė partnerė. Tiek eksporto, tiek importo srityje Rusija užima pirmąją vietą Lietuvoje. Rusijos prekės sudaro apie 10% visos Estijos apyvartos ir yra trečiojoje vietoje po Suomijos ir Vokietijos. Panaši situacija ir su Latvija, kur Rusijos įmonės sudaro apie 9% prekybos sandorių.
Dėl tokio ekonominio prisirišimo prie Rusijos, kuris, kaip egzistavo iki 2014 metų, taip ir tebesitęsia iki šiol, Latvijos, Lietuvos ir Estijos rinkos labai skausmingai reagavo į ES Rusijai taikomas sankcijas, taip pat į Maskvos atsakomuosius ekonominius apribojimus.
Rusijos draudimas tiekti konservuotas žuvis sumažino Latvijos žuvies perdirbimo pramonės gamybos apimtis iki 40 proc., šalis prarado daugiau nei 100 milijonų eurų.
Po 2014 metų lietuviškų maisto ir žemės ūkio produktų eksportas į Rusiją sumažėjo 3,5 karto, dėl to gamintojai patyrė rimtų nuostolių ir buvo priversti ieškoti naujų rinkų. Lietuvos ūkininkai bandė susirasti partnerių Kinijoje ir JAV.
Smarkiai nukentėjo pieno pramonės rinka, kur į Rusiją buvo eksportuojama daugiau kaip 20% visos produkcijos iš Baltijos respublikų — Baltijos šalys čia prarado 227 milijonus eurų.
Neigiamai Baltijos respublikų rinką paveikė ir Maskvos taikomi apribojimai, susiję su maisto produktų tiekimo draudimu dėl Rusijos kokybės standartų nesilaikymo. 2015 metų birželio pradžioje Rusijos federalinė veterinarijos ir fitosanitarijos priežiūros tarnyba įvedė draudimą importuoti žuvies produktus iš Latvijos ir Estijos. Apribojimo priežastys buvo sisteminiai pažeidimai, nustatyti patikrinimų metu, taip pat kancerogeninės medžiagos — benzopirolio — kiekis produktuose.
Patyrę rimtų nuostolių, Baltijos šalių verslininkai, kuriems ekonominė nauda yra svarbesnė nei politinės ambicijos, bando ištaisyti padėtį.
Praėjus metams po Rusijos "Rosselchoznadzor" nustatytų apribojimų po atlikto patikrinimo, teisę tiekti savo žuvies produktus atgavo viena Estijos įmonė — "DGM Shipping". Vėliau prie jos prisijungė Latvijos įmonė SIA "Karavela".
Estijos įmonei "Kajax Fishexports", kuri šį rudenį planuoja grįžti į Rusijos rinką, 2019 metais panaikintas laikinas draudimas importuoti gaminius į Rusiją.
Naftos ir dujų produktus savo reikmėms perkančios korporacijos taip pat renkasi ekonominę naudą, o ne politinius šūkius. Pavyzdžiui, 2019 metais "Achema", stambi azoto trąšų gamintoja Baltijos šalyse, pradėjo pirkti suskystintas gamtines dujas iš Rusijos bendrovės "Novatek".
Kitas svarbus ekonomikos sektorius Baltijos šalyse, kuris yra glaudžiai susijęs su Rusija, yra turizmas. 2018 metais Latvijoje apsilankė 256 tūkst. Rusijos gyventojų, tai sudarė 13,5% viso turistų srauto į šalį. Estijoje ir Lietuvoje 2018 metais 12% viso turistų srauto sudarė rusai.
Kaip matome, Baltijos šalių valdžia bando duoti atkirtį "ekonominei priklausomybei" nuo Rusijos, o vietinis verslas ir toliau plėtoja ekonominį bendradarbiavimą su Rusijos įmonėmis ir rinkomis.
Keičiasi ir Baltijos šalių požiūris į Europos Sąjungos Rusijai taikomas sankcijas. Remiantis Latvijos universiteto Filosofijos ir sociologijos instituto atlikto tyrimo "Baltijos šalių visuomenės poliarizacijos potencialas" duomenimis, nuo 2015 metų gyventojų, palaikančių ES sankcijas Rusijai, dalis mažėja visose trijose Baltijos šalyse: nuo 30,7% iki 14,7% Latvijoje, nuo 54,4% iki 22,4% Lietuvoje, nuo 44,3% iki 24,7% Estijoje.
Kita vertus, šiose šalyse vis dar išlieka didelis procentas tų, kurie pasisako už tai, kad būtų išlaikytos sankcijos Rusijai dabartine forma, nors tuo pačiu metu po truputį daugėja gyventojų, palaikančių sankcijų sušvelninimą. Įdomu tai, kad auga ir dalis tų, kurie nesupranta, kodėl buvo įvestos antirusiškos sankcijos.
Šie pokyčiai rodo, kad Baltijos šalių gyventojai pradėjo blaiviau vertinti savo šalių santykius su Rusija. Įvairių pramonės šakų įmonės — nuo maisto iki turizmo — nori dirbti su rusais, nekreipdamos dėmesio į politinę krizę, ir pamažu stengiasi panaikinti įvairius apribojimus.
