Jei jūs kartais ką nors praleidote — nors tai mažai tikėtina, nes ši naujiena pateko į pagrindinius žiniasklaidos puslapius — Rusija vėl patyrė triuškinamą pralaimėjimą: viena didžiausių pasaulyje konteinerių gabenimo kompanijų, Prancūzijos "CMA CGM", dėl aplinkosaugos priežasčių atsisakė Arkties maršrutų.
Apie tai korporacijos vadovas Rudolfas Saade paskelbė penktadienį, prieš pat G7 aukščiausiojo lygio susitikimą, prezidento Emanuelio Makrono susitikimo su verslo atstovais metu. Anot verslininko, "Šiaurės jūros maršruto naudojimas gali kelti rimtą pavojų unikaliai šio regiono ekosistemai".
Reakcija į naujieną pasirodė gana įprasta ir gerai žinoma iš daugybės ankstesnių tokio pobūdžio informacinių pranešimų. Ant pasaulinės, o ypač Rusijos, auditorijos pasipylė šūsnis analitikų straipsnių apie didžiulę Maskvos strateginio projekto nesėkmę.
Žiniasklaidoje kilusio triukšmo fone beveik negirdimi pramonės ekspertų balsai, kurie pasimetę gūžčioja pečiais, nes "CMA CGM" dalyvavimas apskritai nebuvo numatytas dabartiniame Šiaurės jūros maršruto (ŠJM) plėtros etape. Taigi, garsus sprendimas neturės jokios įtakos transporto arterijos srautui — nei realios, nei numatomos.
Rusija tikrai tikisi pritraukti pasaulio konteinerių parką bendradarbiavimui Arktyje, tačiau pagrindinis dėmesys nukreiptas į Danijos "Maersk". Praėjusių metų rugsėjį įmonė atliko "vienkartinį bandomąjį reisą". Šį birželį korporacijos vadovas Sorenas Skou paskelbė, kad tiria sezoninio ŠJM naudojimo galimybes.
Tačiau ši sritis yra tokia sudėtinga ir subtili, kad apie bet kokius proveržius ar nesėkmes kalbėti tikrai per anksti. Bet kokiu atveju, apie "CMA CGM" nebuvo nė kalbos.
Todėl kyla pagrįstas klausimas: kokius tikslus sau išsikėlė prancūzai, darydami tokį garsų ir teatrališką pareiškimą? Vargu, ar jie tiesiog norėjo pradžiuginti antirusiškos informacijos platintojus, pateikdami eilinę žiniasklaidos antį, kurią galima "kramtyti" kelias dienas.
Atrodo, kad atsakymo reikia ieškoti toje nepaprastai sudėtingoje situacijoje, kurioje dabar atsidūrė jūrinių konteinerių gabenimas.
Nuo 2008 iki 2016 metų ši šaka patyrė didelę krizę, susijusią su visų rodiklių sumažėjimu — nuo laivų pakrovimo iki krovinių vežimo tarifų. Nuo 2017 metų padėtis pamažu gerėjo, tačiau bėgant metams realybė labai pasikeitė.
Konteinerių gabenimas buvo ir tebėra savotiškas globalizacijos simbolis. Jo klestėjimo pikas jau praeityje. Dominuojančiomis planetos ekonomikos tendencijomis vėl tapo protekcionizmas, pramonės repatriacija ir prekybos karai.
Tačiau esmė ne tik ta, kad ši šaka dabar yra priversta dirbti žymiai nepalankesnėmis sąlygomis nei anksčiau. Dėl visų kitų pasaulyje vykstančių procesų jai kilo rimtos politinės grėsmės. Neatsitiktinai ta pati "CMA CGM" aplenkė visus, atmesdama bendrus projektus su Iranu, kai valstybės pasitraukė iš Irano branduolinio susitarimo ir atkūrė sankcijas Teheranui.
Istorija apie sulaikytus Irano ir Didžiosios Britanijos naftos tanklaivius patvirtino, kad pasaulinių ekspeditorių baimės pagrįstos: vienas neatsargus žingsnis — ir galima patekti tarp tarptautinės politikos girnų su nežinomu rezultatu. Būtent jūrų transportas yra ypač pažeidžiamas Jungtinių Valstijų, kurios ir toliau dominuoja vandenynuose ir turi didelį potencialą sukelti problemų šiam verslui.
"CMA CGM" yra dar sunkiau, nes Kinija yra ilgalaikė strateginė prancūzų partnerė. Nuo 2013 metų 49 proc. jos dukterinės įmonės "Terminal Link" priklauso Kinijos prekybininkų uostui. Kovo mėnesį "CMA CGM" pasirašė sutartį su Kinijos valstybine laivų statybos korporacija dėl dešimties konteinerius gabenančių laivų statybos. Bendrų projektų sąrašą galima tęsti ilgai.
Atsižvelgiant į besitęsiantį prekybos karą tarp Kinijos ir JAV, prancūzų vežėjas rizikuoja patekti po sunkia Vašingtono ranka. Be to, tokio įvykių vystymosi tikimybė yra didelė ir dėl to, kad Pekino veikla uostų ir jūrų versle yra labai erzinanti, nes ji suvokiama kaip grėsmė dominuojančios pasaulio vandenyne šalies padėčiai.
Ir štai "CMA CGM" staiga padaro gudrų ėjimą, pareikšdama, jog atsisako naudotis Šiaurės jūros keliu. Taigi įmonė: a) bando atitraukti Vašingtono dėmesį nuo strateginio bendradarbiavimo su Pekinu; b) siekia nuraminti amerikiečius, parodydama ištikimybę kita jiems svarbia — Arkties — kryptimi; c) suteikia kozirį Prancūzijos prezidentui, kuris gauna galimybę naudoti aplinkosaugos temą savo interesams tiek vidaus, tiek užsienio politikoje.
Visa tai — lygioje vietoje ir prieš pat G7 viršūnių susitikimą, kuris žada būti sudėtingas, atsižvelgiant į daugybę transatlantinės trinties momentų ir asmenines Donaldo Trampo savybes.
Kalbant apie "CMA CGM" darbą Arktyje, po kelerių metų niekas netrukdo įmonei persigalvoti sukūrus tinkamą ideologinę bazę: nuo naujausio aplinkai nekenksmingo kuro naudojimo iki nuorodos į trumpiausią maršrutą, o tai savaime sumažina neigiamą poveikį aplinkai.
Šiuo metu įdomiausias yra kitas klausimas: ar JAV ir Amerikos prezidentas asmeniškai "užkibs" ant prancūzų bandymo Rusija ir Šiaurės jūros keliu pridengti daug svarbesnę ir rizikingesnę "CMA CGM" bendradarbiavimo su Pekinu temą?
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
