VILNIUS, rugsėjo 3 — Sputnik. "Nord Stream 2 AG" nutiesė daugiau kaip 76 procentus viso "Nord Stream-2" dujotiekio ilgio per Baltijos jūros dugną. Tai 1882 kilometrai.
Danija — vienintelė šalis, kuri dar neišdavė leidimo projektui įgyvendinti.
Nacionalinio energetikos saugumo fondo vyresnysis analitikas Igoris Juškovas interviu Sputnik radijui priminė, kad statybos kitų šalių vandenyse baigiamos, tačiau Danija nepateikė jokio atsakymo. O vamzdyno tiesimo laivams reikia dirbti toliau.
"Leido ar neleido statyti — jie kol kas tyli, prisidengdami tuo, kad tariamai reikalingi papildomi tyrimai ir vieši klausymai. Laivai turi dirbti, o kol kas neaišku, kas bus toliau. Vamzdyno tiesimo laivai gali tiesiog atplaukti į Danijos vandenis ir ten laukti Danijos atsakymo, kuris turėtų būti pateiktas", — sakė jis.
Juškovas mano, kad Kopenhagos sprendimas parodys, kiek Danija yra savarankiška kaip valstybė, nes dėl projekto šalis patiria didelį JAV spaudimą.
"Nord Stream-2" statyba
Projektu "Nord Stream-2" numatoma tiesti dvi dujotiekio atšakas, kurių bendras ilgis — 55 mlrd. kubinių metrų dujų.
Šias atšakas nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją žadama nutiesti per metus. Iš pradžių buvo planuojama, kad dujotiekis bus tiesiamas per Rusijos, Suomijos, Švedijos, Danijos ir Vokietijos teritorinius vandenis arba išskirtines ekonomines zonas.
Statybas planuojama baigti iki šių metų pabaigos.
Projektą remia Vokietija ir Austrija, besidominčios patikimu kuro tiekimu, taip pat Norvegija, kurios vyriausybė valdo 30 procentų bendrovės "Kvaerner", vieno iš statybos rangovų, akcijų.
Statybai priešinasi Ukraina, bijodama prarasti pajamas iš Rusijos dujų tranzito, taip pat Lietuva, Latvija ir Lenkija, kurios projektą laiko politiniu.
JAV taip pat kritikuoja "Nord Stream-2" statybą, nes siekia tiekti suskystintas gamtines dujas Europai.
Rusijos valdžia ne kartą pabrėžė, kad "Nord Stream-2" yra išimtinai ekonominio pobūdžio ir skirtas pagerinti Europos energetinį saugumą. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova galimas sankcijas projektui pavadino nauju rusofobijos etapu.
