VILNIUS, rugsėjo 4 — Sputnik. Trečiadienį, rugsėjo 4 dieną, Vyriausybė patvirtino Lietuvos elektros energetikos sistemos sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais veiksmų ir priemonių planą, rašoma pranešime spaudai.
Planas parengtas įgyvendinant birželį Seimo priimtą sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais įstatymą. Jame numatyti veiksmai ir priemonės, kurių pagrindu bus įgyvendinami svarbiausi sinchronizacijos infrastruktūros projektai bei Lietuvos elektros energetikos sistemai stiprinti skirti darbai.
Pasak energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno, planas leis užtikrinti sinchronizacijos projekto įgyvendinimą pagal numatytus terminus, kad sinchronizacijos su kontinentine Europa projektas būtų užbaigtas 2025 metais.
"Šis visapusiškas veiksmų planas užtikrins, kad visi sinchronizacijai iki 2025 m. įgyvendinti būtini darbai — strateginiai projektai, su desinchronizacija nuo rusiškos sistemos susiję procesai, su mūsų elektros energetikos sistemos stiprinimu susijusios priemonės — būtų atlikti laiku, sklandžiai ir kokybiškai", — sako Vaičiūnas.
Plane taip pat numatoma, kad iki pat sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais kasmet turės būti nustatomas elektros energijos gamintojų teikiamų sisteminių paslaugų prieinamumas ir užtikrinamas jų patikimumas.
Baltijos šalių pasitraukimas iš BRELL
Lietuva, Latvija ir Estija iki 2025 metų planuoja išeiti iš BRELL energijos žiedo. Šalys aiškina savo poziciją noru užtikrinti energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos.
Planuojama, kad Baltijos šalys bus prijungtos prie Europos elektros sistemos per Lenkiją ― per jau sukurtą "LitPol" jungtį ir "Harmony link" jūrinį kabelį, kurį planuojama pastatyti.
Anksčiau Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pareiškė, kad sinchronizacijos projektas kainuos beveik 1,5 milijardo eurų, nors iš pradžių buvo kalbama apie 1 milijardą.
Rusija taip pat aktyviai ruošiasi desinchronizacijai, nes siekia užtikrinti Kaliningrado srities energetinį saugumą. Ateityje energiją regionui gamins keturios naujos elektrinės, kurių bendras pajėgumas sieks apie vieną gigavatą.
Be to, Maskva tikisi, kad net ir po to, kai Baltijos šalys pasitrauks iš BRELL, elektros tiekimas respublikoms tęsis.
Kai kurie ekspertai mano, kad Lietuvai pasitraukus iš BRELL, šalyje liks tik energijos tiekimas iš Lenkijos ir jungtis "NordBalt", kurios darbas nuolat sutrinka. Be to, gali padidėti tarifai galutiniams vartotojams.
