VILNIUS, rugsėjo 12 — Sputnik. Mokslininkai sugebėjo atsekti Tolimųjų Rytų miškų istoriją, pasitelkę duomenis apie gaisrus, vabzdžių invazijas ir kritulius per 260 metų, praneša RIA Novosti su nuoroda į Rusijos mokslų akademijos Tolimųjų Rytų centro mokslininkų straipsnį.
Mokslininkų teigimu, miškų istorijos tyrinėjimas padės geriau numatyti pokyčius, kurie ateityje gali atsirasti miškuose. Straipsnis buvo paskelbtas po konferencijos, vykusios Krasnojarske.
"Pirmą kartą buvo atkurta natūralių trikdžių nepaliestų kedro ir lapuočių miškų, esančių 4,5 ha plote, istorija. Rekonstrukcijoje apimtas laikotarpis — 260 metų (1750-2010 metai)", — sako mokslininkai.
Įvykių rekonstrukcija parodė, kad bėgant metams įvyko dvi reikšmingos nelaimės, kurios lėmė staigų medžių augimą.
"Pirmieji rimti medyno pokyčiai pastebėti 1880–1890 metais, kai 19,8 proc. medžių padidėjo skersmuo... Didžiausias medžių skaičius parodė radialinio prieaugio padidėjimą nuo 1960 iki 1969 metų, kai medžių prieaugis pakilo daugiau nei 25 proc." — rašoma straipsnyje.
Mokslininkai mano, kad paskutinį prieaugį lėmė taifūnas "Emma", kuris buvo vienas stipriausių pagal vėjo greitį. Taifūnas lėmė senų medžių žūtį ir kritimą, o tai leido aktyviai augti jauniems medžiams.
Mokslininkai taip pat išsiaiškino, kaip greitai gali augti spygliuočiai ir lapuočiai. Anot jų, tuo atveju, jei netoliese žūtų didelis medis, spygliuočiai gali augti 35 kartus, o lapuočiai — 8 kartus greičiau. Šį augimo greičio skirtumą mokslininkai paaiškino spygliuočių sugebėjimu prisitaikyti prie tamsių aplinkos sąlygų, tokių kaip šešėlis.
