VILNIUS, rugsėjo 16 — Sputnik. Buvusio KGB pareigūno Stanislovo Drėlingo byla yra politizuota, todėl nederėtų kalbėti apie objektyvumą, interviu Sputnik Lietuva teigė publicistas ir istorikas Armenas Gasparianas.
Anksčiau Europos Žmogaus Teisių Teismas atmetė Drėlingo, kuris buvo nuteistas Lietuvoje už dalyvavimą 1956 metų operacijoje sulaikant "miško brolių" vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą, skundą.
Reaguojant į tai Rusijos URM pareiškė, kad EŽTT sprendimas kelia nusivylimą ir pasipiktinimą, nes atveria kelią perrašyti istoriją ir šlovinti nacizmą.
Gasparianas teigė, kad jo visai nenustebino EŽTT nuosprendis. Anot istoriko, iškart buvo aišku, kad negalima tikėtis teisingo sprendimo Drėlingo byloje.
"Visiškai akivaizdu, kad EŽTT iš esmės priima visus sprendimus remdamasis tik aiškiai išreikšta antirusiška veiksmų logika. Šiuo požiūriu buvo naivu tikėtis, kad staiga jie ims veikti kaip nors kitaip", — pažymėjo jis.
Gasparianas atkreipė dėmesį į tai, kad Drėlingo teismo procesas yra išskirtinai politinis, ir nederėtų kalbėti apie objektyvumą.
"Šiuolaikinėje Lietuvoje visi "miško broliai" laikomi nacionaliniais didvyriais. Atitinkamai, tie sovietų teisėsaugos institucijų nariai, kurie jiems priešinosi, iš esmės laikomi demokratijos ir liberalizmo priešais. Kodėl kažkas staiga tikėjosi iš Europos Žmogaus Teisių Teismo, kad jis imsis "ne demokratijos ir ne žmogaus teisių" pusės, aš nesuprantu", — pabrėžė ekspertas.
Jo nuomone, tiek EŽTT, tiek Lietuvos valdžia siekia savo interesų, kurių nė viena pusė nepasirengusi atsisakyti.
"EŽTT dar kartą parodė, kad tai ne teismas, o būrys "kiauliaganių, apsirėdžiusių mantijomis". Lietuva dar kartą pademonstravo, kad ją domina ne jos pačios istorija, o jai reikalinga "politinė mitologija", — teigė Gasparianas.
Istorikas mano, kad dabartinėmis sąlygomis, kai daugelis šalių bando perrašyti istoriją ir pakeisti faktus, Rusija turėtų prisiimti atsakomybę už istorinės tiesos išsaugojimą.
"Nepaprastai svarbu, kad Rusija kuo dažniau kalbėtų apie tikruosius šių "miško brolių" veiksmus ir taip parodytų, koks iš tiesų yra šiuolaikinis EŽTT, kokia iš tiesų yra šiuolaikinė Lietuvos vadinamoji demokratija", — padarė išvadą ekspertas.
Drėlingo byla
2015 metų kovą Kauno apygardos teismas nustatė, kad Drėlingas sovietinės okupacijos metu, būdamas KGB pareigūnu, žinodamas ir suvokdamas "šios represinės struktūros" vieną iš esminių tikslų — "fiziškai sunaikinti" organizuoto lietuvių nacionalinio pasipriešinimo "okupaciniam sovietų režimui" judėjimo narius — "Lietuvos partizanus", jų ryšininkus ir rėmėjus, dalyvavo slaptoje operacijoje sulaikant "lietuvių ginkluoto pasipriešinimo sovietų okupacinei valdžiai judėjimo struktūros pirmininką ir vadą, partizanų pulkininką Adolfą Ramanuską-Vanagą bei jo žmoną — partizanę Birutę Mažeikaitę". Drėlingas buvo nuteistas penkeriems metams laisvės atėmimo.
Atsižvelgęs į silpną nuteistojo sveikatą ir antraeilį vaidmenį saugumo operacijoje, Aukščiausiasis Teismas 2016 metais bausmės dydį nuo penkerių metų sumažino iki faktiškai atlikto jos laiko — 5 mėnesių ir 6 dienų.
Drėlingas ir jo advokatai teigia, kad "partizaninis judėjimas" turi būti vertinamas kaip politinės grupės veikla, todėl veiksmai prieš "partizanus" negali būti laikomi genocidu.
"Miško broliai"
Lietuvoje "miško broliai" laikomi "didvyriais". Tai nacionalistinės ginkluotos grupuotės, veikusios šalies teritorijoje 1940–1950 metais.
Antrojo pasaulinio karo metais daugelis "miško brolių" palaikė fašistinę Vokietiją ir prisidėjo prie žydų bendruomenės Lietuvoje naikinimo. Jie taip pat dalyvavo civilių ir sovietų partijos darbuotojų žudynėse.
Ramanauskas-Vanagas Lietuvoje laikomas "nacionaliniu didvyriu", tačiau, daugelio ekspertų ir Lietuvos gyventojų manymu, jis nėra toks. Pagal 1957 metų Tarybinio teismo nuosprendį, "partizanas" buvo prisidėjęs prie nusikaltimų prieš civilius gyventojus, visų pirma, jis buvo apkaltintas aštuonių tūkstančių civilių sunaikinimu.
