VILNIUS, rugsėjo 19 — Sputnik. Rusijos pilietis Jurijus Melis, nuteistas Lietuvoje septyneriems metams dėl 1991 metų sausio įvykių prie Vilniaus televizijos bokšto, išsiuntė kreipimąsi į ESBO susitikimo, vykstančio Varšuvoje, dalyvius, praneša RIA Novosti.
Savo laiške Melis aprašė nepakeliamas kalinimo sąlygas Lietuvos kalėjime kartu su kriminaliniais nusikaltėliais bei paskelbė, kad jo gyvybei gresia pavojus.
Melio apeliacijos tekstas buvo paskelbtas ketvirtadienį Maskvoje Rusijos Federacijos viešuosiuose rūmuose vykusioje spaudos konferencijoje, kuri buvo skirta Rusijos piliečių, nuteistų "Sausio 13-osios" byloje, apsaugos klausimams.
Rugpjūtį Melio advokatė Galina Kardanovskaja pasakojo RIA Novosti, kad vyras laikomas bendroje kameroje kartu su kriminaliniais nusikaltėliais.
Tuomet Rusijos ambasada Lietuvoje paskelbė pranešimą, kuriame išreiškė susirūpinimą dėl Melio sulaikymo sąlygų.
Melis savo kreipimesi priminė, kad 1991 metų sausį jo veiksmai buvo tik tokie, kad jis važiuodamas tanku nuvertė tvorą šalia Vilniaus televizijos bokšto ir savo vado įsakymu tris kartus iššovė į orą tuščiais šoviniais.
"Kaltinamajame rašte nenurodytas nė vienas asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo mano veiksmų", — pažymėjo Melis.
"Šiuo metu aš — karininkas, atsargos pulkininkas, Rusijos Federacijos pilietis, pažeidžiant visas patvirtintas teisines normas, esu Kybartų pataisos namuose kartu su nusikaltėliais", — rašo Melis.
Anot jo, nepateikdama nuosprendžio teksto rusų kalba, Lietuvos valstybė šiurkščiai pažeidžia jo teises į teisingą, nešališką ir nepriklausomą teismą bei teisę į gynybą.
"Lietuva šiandien pažeidžia mano teisę į orią, nežeminančią bausmę penitencinėje sistemoje — aš nesu sulaikomas su politiniais kaliniais, o su žudikais, sukčiais ir narkotikų platintojais, kur kyla reali grėsmė mano gyvybei ir sveikatai", — pareiškė Melis.
"Visus šiuos pažeidimus daro valstybė — Europos Sąjungos narė ir valstybė, ratifikavusi pagrindinius tarptautinius žmogaus teisių ir laisvių apsaugos dokumentus... Prašau Europos Parlamento, tarptautinės bendruomenės ir visuomeninių organizacijų rimtai atkreipti dėmesį į mano, kaip asmens, baudžiamojo proceso dalyvio teisių pažeidimus, taip pat į mano nesaugią padėtį Lietuvoje", — pridūrė jis.
Lietuvos generalinė prokuratūra beveik prieš 20 metų pradėjo baudžiamąją bylą dėl 1991 metų sausio 13 dienos įvykių. Teigiama, kad tuomet prie Vilniaus televizijos bokšto žuvę žmonės buvo nužudyti sovietų karių, tačiau jokių įrodymų nepateikta.
Kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį. Byloje buvo kaltinami 67 žmonės, dauguma iš jų už akių.
Visų nuteistų saugumo pareigūnų veiksmus teismas vertino kaip nusikaltimus žmoniškumui. 1991 metų sausio mėnesio įvykių dalyviai iš sovietų pusės nurodo, kad 1991 metais įvyko provokacija, o šaudoma buvo iš šalia stovinčių pastatų stogų.
Tarp kaltinamųjų buvo Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai. Prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas, kuris buvo nuteistas ketveriems metams. Jo gynyba taip pat apskundė nuosprendį. Jam skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Buvęs tankistų vadas Melis buvo sulaikytas 2014 metų kovo 12 dieną Lietuvos pasienio punkte Sovetską-Panemunę, bandydamas grįžti į Kaliningradą iš kelionės į Lietuvą.
Sausio 13-oji
Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į respubliką buvo išsiųstos specialiosios pajėgos. Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona pasiekė Vilniaus centrą.
Susidūrimų metu šalia Vilniaus televizijos bokšto žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti. Tai pat įvykių metu žuvo Tarybinės armijos desantininkas leitenantas Viktoras Šatckichas, jis buvo nušautas šūviu į nugarą.
