Rusijos žvalgyba priminė apie Prancūzijos ir Britanijos bandymus nuraminti Hitlerį

© Sputnik / Сергей Мамонтов / Pereiti į medijų bankąRusijos Išorinės žvalgybos tarnybos direktorius Sergejus Naryškinas
Rusijos Išorinės žvalgybos tarnybos direktorius Sergejus Naryškinas - Sputnik Lietuva
Prenumeruokite
НовостиTelegram
Dėl Prancūzijos ir Britanijos įsitikinimo, kad būtent TSRS bus pagrindinė Hitlerio priešė, nacistinei Vokietijai pavyko sukurti galingą kariuomenę, įvykdyti Austrijos anšliusą ir padalinti Čekoslovakiją, mano Rusijos išorinės žvalgybos tarnybos direktorius

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Atsakomybė už Antrojo pasaulinio karo sukėlimą, be kita ko, tenka tuometinei Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos vadovybei, kuri bandė "nuraminti" Berlyną ir panaudoti Vokietiją prieš Tarybų Sąjungą, antradienį pareiškė Rusijos istorinės draugijos pirmininkas, Išorinės žvalgybos tarnybos direktorius Sergejus Naryškinas.

"Antrojo pasaulinio karo prielaidos susiklostė ne iškart. Pagrindinė kaltė dėl šio konflikto sukėlimo, žinoma, tenka Vokietijos naciams, tačiau paskelbusi Tarybų Sąjungą ir rusų bolševizmą priešu, Hitlerio ideologija rado nemažai rėmėjų aukštuose Europos sostinių kabinetuose, pirmiausia, Londone ir Paryžiuje", — pareiškė jis tarptautinės mokslinės konferencijos pavadinimu "80-osios Antrojo pasaulinio karo pradžios metinės" atidaryme Rusijos mokslų akademijoje.

Naryškinas pabrėžė, jog būtent dėl Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos įsitikinimo, kad TSRS bus pagrindinė Hitlerio priešė, nacistinei Vokietijai pavyko sukurti galingą kariuomenę, įvykdyti Austrijos anšliusą ir padalinti Čekoslovakiją.

Адольф Гитлер - Sputnik Lietuva
Hitleris asmeniškai nieko nenužudė: kaltė dėl Holokausto bus primesta Baltijos šalims

"Tikėdamiesi ankstesnio nacių paklusnumo, "taikdariai" nemaloniai nustebo, kai jau be sankcijų Versalio sutarčių garantas — Vokietija — savo naudai užgrobė Lietuvos žemes, o po to pateikė ultimatumą Lenkijai", — pasakė jis.

Išorinės žvalgybos tarnybos vadovas priminė, kad net kai Londonui ir Paryžiui "atsivėrė akys" Hitlerio atžvilgiu, jie nesugebėjo užmegzti patikimų santykių su Maskva.

"Tarybų Sąjunga pradėjo gauti Prancūzijos ir Britanijos pasiūlymus atnaujinti karinį-techninį bendradarbiavimą. 1939 metų vasarą vykusias Maskvos derybas galima laikyti dideliu avansu, kuris, deja, nepasiteisino. Net ir žiauraus priešo akivaizdoje Vakarų lyderiai nerado stiprybės įveikti išankstinius nusistatymus ir užmegzti pasitikėjimo santykius su Sovietų Sąjunga", — pažymėjo Naryškinas.

Naujienų srautas
0