Lietuvos krašto apsaugos ministerija pranešė, kad oro pajėgų specialistai pradėjo NASAMS vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos, kurią pagal 2017 metų sutartį už 110 mln. eurų pagamino Norvegijos gamykla "Kongsberg", bandymus.
NASAMS techninės atitikties tikrinimas specifinėms taktinėms užduotims nėra lengvas darbas. Ryšių ir valdymo komponentai, raketų paleidimo įrenginiai, radarai, elektrooptiniai jutikliai, integravimo su trumpojo nuotolio oro gynybos sistemomis komponentai ir transporto priemonėmis iki 2020 metų vasario bus išbandomi šiaurės Norvegijoje. Tik po to per metus į Lietuvą bus pristatytos dvi oro gynybos baterijos. Tačiau prieš tris dešimtmečius sukurto Norvegijos NASAMS komplekso efektyvumo laipsnis ir pagrindinis tikslas jau nėra paslaptis.
Yra žinoma, kad Norvegijos oro gynybos sistemoje ne visi komponentai yra nauji. Norvegijos ginkluotosios pajėgos kurį laiką eksploatavo amerikiečių pagamintas raketas AMRAAM.
Ir sunku pritarti Lietuvos krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio optimizmui: "Saugoma oro erdvė yra viena pagrindinių sąlygų, būtinų sąjungininkų dislokavimui regione".
Mitologija ir praktika
Krašto apsaugos ministerija pažymi: pirmą kartą valstybė gauna pilną ir integruotą vidutinio nuotolio oro gynybos potencialą. NASAMS sistema pritaikyta Lietuvai ir jos oro pajėgoms (beje, tai tik 12 mokomųjų ir transportinių orlaivių). Dvi NASAMS baterijos — tai aštuoni ugnies būriai, 24 paleidimo įrenginiai ir 144 jiems skirtos raketos. Kiek tai efektyvu? Pažvelkime atidžiau į didingą Lietuvos pirkinį.
Norvegijos NASAMS sistemose naudojamos amerikiečių modernizuotos oro raketos AMRAAM ("oras-oras"), galinčios pataikyti į oro taikinius iki 40 kilometrų atstumu ir iki 16 kilometrų aukštyje. "Naikintuvo" tipo taikinio aptikimo nuotolis — iki 60 kilometrų. Daugiafunkcė radiolokacinė stotis AN/TPQ-36A gali sekti iki 60 oro taikinių ir vienu metu nukreipti iki trijų raketų. Visas šaudmenų atsargas dvi baterijos gali sunaudoti per 12 sekundžių.
Pagal NATO klasifikaciją, vidutinio nuotolio sistemomis laikomos priešlėktuvinės gynybos sistemos, kurių šaudymo nuotolis siekia iki 100 kilometrų. NASAMS šioje klasifikacijoje atrodo kukliai. Ne patys įspūdingiausi panaudotų raketų rodikliai turėjo sumažinti Karoblio optimizmą, tačiau Lietuvos krašto apsaugos ministerija rinkoje ieškojo optimalaus kainos, efektyvumo ir suderinamumo su NATO sąjungininkų sistemomis derinio.
Būdama Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaitė 2017 metais pasiūlė partneriams po bendrų pratybų "palikti" Baltijos šalyse "Patriot" kompleksus.
Iš tikrųjų, palyginti su Norvegijos NASAMS sistema, "Patriot" oro gynybos sistemos pranašumas yra akivaizdus: aerodinaminių taikinių sunaikinimo nuotolis ir aukštis — atitinkamai 100 ir 25 kilometrai. Bet Amerikos kompleksas Lietuvai neįperkamas. Pavyzdžiui, aštuonios "Patriot" oro gynybos sistemos kainuos Lenkijai 7,5 milijardo JAV dolerių, net atsižvelgiant į neseniai įvykusio JAV oro gynybos sistemos fiasko Saudo Arabijoje.
Ir dar vienas palyginimas. Rusijos vidutinio nuotolio oro gynybos sistema "S-350 Vitjaz" yra pajėgi automatiškai ir pagal apskritimo trajektoriją smūgiuoti į oro taikinius nuo 10 iki 120 kilometrų atstumu, aukščio diapazonu nuo penkių metrų iki 30 kilometrų.
Techninės savybės
Norvegijos ir kelių kitų valstybių kariuomenių naudojamas vidutinio nuotolio oro gynybos kompleksas "Norwegian Advanced Surface-to-air Missile System" (NASAMS) sukurtas 1993 metais Norvegijos įmonės "Norwegian Kongsberg Companies" kartu su amerikiečių įmone "Raytheon Company System". Siekdami sumažinti išlaidas, partneriai nusprendė ne konstruoti naujas priešlėktuvines raketas, radarus ir valdymo centrus, o naudoti esamus. Tokiu būdu pavyko "iš dangaus nuleisti" amerikietišką raketą AMRAAM (Advanced Medium-Range Air-to-Air Missile) ir suderinti jos didelio sprogstamojo susiskaidymo galimybes su radiolokacine stotimi "AN/TPQ-36A" ir ugnies valdymo centru "NOAH". Panašiu būdu Afganistano Talibanas, kovodamas su amerikiečių orlaiviais, šiandien naudoja senas sovietų gamybos raketas R-73 — jos paleidžiamos iš žemės.
Svarbu pažymėti, kad NASAMS kompleksas niekada nebuvo naudojamas kovinėje situacijoje, o raketa AMRAAM modifikacijoje "oras-oras" šaudė į priešą tik vieną kartą — 1992 metais amerikiečių naikintuvas F-16 numušė Irako oro pajėgų lėktuvą MiG-25 virš pietų Irako. Tačiau tai nesutrukdė gamintojui "Raytheon Company System" sėkmingai parduoti raketą NATO šalims. Lygiai taip pat sėkmingai parduodamas kompleksas NASAMS. Štai ir Lietuva įnešė savo kuklius 110 milijonų eurų.
Tikriausia NASAMS projekto finansinis potencialas nusipelnė didesnio susižavėjimo nei jo kovinės galimybės. Vis dėlto šiuolaikinėje pasaulio ginklų rinkoje labai sunku "įpiršti" praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžios technologines naujoves.
Taip, komplekso mobilumas didėja, atsiranda daugialypės modulinės konstrukcijos, nuotolinio valdymo pultai, gražūs monitoriai, atsiranda naujos kompiuterinės technologijos, tačiau 40 kilometrų — NASAMS gynybos galimybių riba. Naikintuvas tokį atstumą įveikia per dvi minutes, o raketos skraido dar greičiau. Ar Lietuvos gynybos biudžetas atlaikys tolimojo nuotolio oro gynybos sistemų įsigijimą?
Ir pabaigai. Vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos, skirtos devynių užsienio šalių karinių objektų priedangai, formavimas dar labiau nuvertina Konstituciją: 137 straipsnis draudžia valstybės teritorijoje dislokuoti užsienio šalių karines bazes.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
