VILNIUS, spalio 17 — Sputnik. Danija atsisakė politinių prieštaravimų dėl "Nord Stream-2" ir dabar iš jos tikimasi statybų ir eksploatavimo leidimo, sakė energetikos ekspertas Borisas Marcinkevičius interviu Sputnik Lietuva metu.
"Nord Stream-2 AG" vadovybė tikisi, kad spalis bus lemiamas, Danija duos atsakymą, arba sutiks su tuo, kad gaus pakankamai didelį kiekį ieškinių už labai didelę sumą", — sakė jis.
Marcinkevičius paaiškino, kodėl nėra taip lengva pakeisti maršrutą per Baltijos jūrą.
"Kalbant apie nedideles išlaidas, atminkime, kad tai yra Baltijos jūra, kurios teritorijoje vyko du pasauliniai karai. Maršruto tiesimas — tikrai brangus malonumas. Būtina tiesti vamzdį ten, kur nėra pavojaus susidurti su kai kuriais ginklų tipais, kurie atsidūrė Baltijos jūros dugne", — teigė ekspertas.
Vienintelė šalis, dar neišdavusi leidimo tiesti "Nord Stream 2" dujotiekį, yra Danija. Daugelis Europos bendrovių pabrėžia vamzdyno svarbą, nes Europoje auga dujų poreikis.
"Nord Stream-2" statyba
"Nord Stream-2" projektas apima dviejų dujotiekio linijų, kurių bendras pajėgumas — 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, tiesimą iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos. Jį planuojama baigti 2019 metais.
Projektui aktyviai priešinasi Ukraina, bijanti prarasti pajamas iš Rusijos dujų tranzito, ir nemažai Europos šalių, įskaitant Lenkiją, Latviją ir Lietuvą, taip pat JAV, kurios nori tiekti savo suskystintas gamtines dujas ES.
Projektą remia Vokietija ir Austrija, besidominčios patikimu kuro tiekimu, taip pat Norvegija, kurios vyriausybė valdo 30 procentų bendrovės "Kvaerner", vieno iš statybos rangovų, akcijų.
