Ekspertas: Japonija niekada nepamirš Lietuvos "fejeriškos nesėkmės" su AE

© Photo : Lietuvos Respublikos Prezidentas Lietuvos prezidentas susitiko su Japonijos bendrovės "Rakuten" vadovu Hirošiu Mikitaniu
Lietuvos prezidentas susitiko su Japonijos bendrovės Rakuten vadovu Hirošiu Mikitaniu - Sputnik Lietuva
Prenumeruokite
НовостиTelegram
Lietuva jau parodė japonams, kas ji yra technologijų verslo prasme, todėl mažai tikėtina, kad Nausėda sugebės sudominti Tokijaus investuotojus, mano ekonomistas Aleksandras Nosovičius

VILNIUS, spalio 22 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda vargu ar sugebės pritraukti į šalį investuotojų iš Japonijos, interviu Sputnik Lietuva pareiškė politikos analitikas ir ekonomistas Aleksandras Nosovičius.

Президент Литвы Гитанас Науседа встретился с главой японской компании Rakuten Хироси Микитани в Токио, 21 октября 2019 - Sputnik Lietuva
Lietuva tikisi tapti Japonijos verslo tiltu į ES rinką

Anksčiau Nausėda pareiškė, kad Lietuva gali tapti "tiltu" tarp Europos Sąjungos ir Japonijos kompanijų, kurios dirba finansinių technologijų ir inovacijų srityje.

Nausėda paragino didžiausios Japonijos bendrovės "Rakuten" vadovą Hirošį Mikitanį apsvarstyti investicijų Lietuvoje galimybes, konkrečiai — atidaryti biurą ir internetinės bankininkystės paslaugų centrą.

Prezidentas pareiškė, kad dėl Lietuvos Japonija galės žengti pirmuosius žingsnius į ES rinką, nes respublika, pasak jo, turi "palankias sąlygas plėtoti finansines technologijas".

Ekonomistas Nosovičius savo ruožtu papasakojo, kad japonai nepamiršo Lietuvos nesėkmės Visagino atominės elektrinės projekte, todėl apie rimtus projektus negali būti nė kalbos.

"Kalbant apie technologijų verslą, didžiausia Lietuvos nesėkmė aukštos moksliškai intensyvios pramonės srityje susijusi būtent su Japonija, nes didžiausias posovietinės Lietuvos infrastruktūros projektas — Visagino atominės elektrinės (AE) projektas — buvo skirtas bendradarbiauti su Japonijos gamintojais. Lietuvos konservatorių vyriausybė planavo sukurti savo atominę elektrinę vietoj sovietinės ir pritraukė japonų kompaniją "Hitachi". Šis projektas baigėsi fejeriška nesėkme. Jo buvo atsisakyta net brėžinių, kartoninių maketų etape. Ši istorija parodė, kokia yra Lietuva technologijų verslo prasme", — priminė ekspertas.

Anot jo, po to "Japonija paliko Lietuvą", tačiau nei Japonijos valdžia, nei verslas nepamiršo šios istorijos.

"Aš labai abejoju, kad ponas Nausėda gali sudominti Tokiją — japonai turi labai gerą atmintį ir gerai išmano istoriją bei geografiją. Jie, kitaip nei Baltijos šalių politikai, sugeba pažiūrėti į žemėlapį. Ir japonai turi tą pačią mintį apie lietuviškus pasiūlymus, kaip ir kinai, kai Baltijos šalys siūlo bendradarbiavimą tranzito srityje: kaip tai bus galima pasiekti apeinant Eurazijos ekonominę sąjungą ir Rusiją? Nes būtent jos skiria Lietuvą ir Japoniją. Aš darau išvadą, kad Nausėdos kalba Tokijuje yra tuščias oro virpinimas. Tai supranta ir japonai, ir Nausėda", — pareiškė ekonomistas.

Naujienų srautas
0