VILNIUS, spalio 27 — Sputnik. Rusija išlieka didžiausia "grėsme" regiono saugumui, todėl būtina stiprinti NATO atgrasymą ir gynybą, sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis NATO gynybos ministrų susitikime Briuselyje, praneša KAM spaudos tarnyba.
Viena pagrindinių temų NATO viršūnių susitikime, vyksiančiame gruodžio 3-4 d. Londone, bus naštos pasidalijimas Aljanse, tad pasirengimas jam, užtikrinant Velse sutarto įsipareigojimo dėl gynybos finansavimo įgyvendinimą, buvo tarp aktualiausių šio NATO gynybos ministrų susitikimo tikslų.
"Lietuva tvirtai laikosi įsipareigojimo gynybai skirti ne mažiau 2 proc. BVP ir yra parengusi visus mechanizmus, kurie užtikrins papildomą krašto apsaugos finansavimą esant didesniam nei prognozuota ekonomikos augimui", — sakė krašto apsaugos ministras.
Ministras negalėjo nepriminti ir pagrindinės ir kone vienintelės gynybos išlaidų padidėjimo "priežasties" — Rusijos.
"Rusija išlieka svarbiausia saugumo grėsme mūsų regione, todėl būtina stiprinti NATO atgrasymą ir gynybą bei įgyvendinti saugumą stiprinančias priemones, ypač ties rytinėmis Aljanso sienomis", — sakė Karoblis, ragindamas įgyvendinti NATO sprendimus dėl patikimo ir greito pastiprinimo.
Jis taip pat akcentavo, kad Baltijos šalys yra labai pažeidžiamos oro gynybos kontekste, todėl Lietuva siekia, kad būtų įgyvendintos NATO priemonės, stiprinančios oro gynybą Baltijos šalyse, visų pirma — reguliarios pratybos, tinkami planai ir procedūros, numatančios efektyvią ir laiku užtikrinamą oro gynybą krizės ar konflikto metu.
Prieš kurį laiką Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pažadėjo NATO generaliniam sekretoriui Jensui Stoltenbergui padidinti valstybės gynybos išlaidas. Siekiant įvykdyti įsipareigojimus Šiaurės Atlanto aljansui ir skirti du procentus bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai, Valstybės gynimo taryba (VGT) kartu su Nausėda nusprendė pasinaudoti Biudžeto įstatyme numatyta galimybe skirti papildomus asignavimus gynybai skolinantis.
Dėl Lietuvos BVP augimo, krašto apsaugos biudžetui skirtieji 948 mln. eurų 2% nebesudaro — dabar reikia 978 mln. Todėl atsiradusią spragą siūloma užpildyti minėtąja 30 mln. eurų paskola.
Spalio pradžioje Raimundas Karoblis pareiškė, kad 2020 metais Vyriausybė planuoja gynybai skirti 2,02 proc. BVP. Be to, Lietuva planuoja kasmet didinti išlaidos gynybai ir ne vėliau kaip 2030 metais skirti jai bent 2,5 procento šalies BVP.
