Prieš trejus metus Stokholmo arbitražo teismas jau atmetė Lietuvos reikalavimą "Gazprom" sumokėti beveik pusantro milijardo eurų už tariamai per dideles dujų tiekimo kainas 2004–2012 metais.
Skandalingosios "Rubikon" įpėdinė "Veolia" pradėjo bylinėtis su Lietuva po to, kai ji buvo pašalinta iš energijos rinkos dėl įtarimų korupcijos schemomis kartu su Artūro Zuoko vadovaujamais sostinės politikais.
Abiejuose teismo procesuose kalbama apie šimtus milijonų eurų. Atrodytų, kad yra už ką "kovoti" su pasaulio energetikos milžinais. Bet šis karas labiau primena skirtingų svorio kategorijų kovotojų dvikovą.
Lietuvos ir didelių privačių korporacijų finansinės galimybės labai skiriasi. Tie patys "Gazprom" ar "Veolia" turi nuosavus teisinius skyrius, kuriuose dirba pasaulinio lygio teisininkai. Lietuvoje teisininkai išaugo tik iki to lygio, kad "išspręstų" bylas pasitelkdami banalius teisėjų papirkimus. Naujausia garsi byla, susijusi su advokatais ir teisėjais, yra ryškus patvirtinimas.
Pasamdyti brangius pasaulinio lygio teisininkus reiškia iššvaistyti dešimtis milijonų eurų, kurie, beje, galėtų būti išleisti sprendžiant vidines valstybės problemas.
Paskaičiuokime, kiek užsienio teisininkai jau kainavo Lietuvos biudžetui. Praėjusiais metais jiems buvo išmokėta 3,2 milijono eurų, 2017 metais — 2,3 milijono. O iki šių metų pabaigos Lietuvos finansinių interesų gynėjams aukščiausio lygio teismuose reikia dar 7,5 milijono eurų. Ir visos šios išlaidos vyksta tuo metu, kai vyriausybė vos suranda pinigų mokytojų atlyginimams. O milijonai eurų atitenka amerikiečių advokatų kontorai "Shearman & Sterling", kuri sudarė sutartį dėl Lietuvos interesų gynimo tarptautiniuose teismuose (Londone, Stokholme ir kt.).
Amerikos teisininkai žada Lietuvos valdžios institucijoms, kad jos ketina laimėti beveik pusantro milijardo eurų bylą prieš "Gazprom", o iš Prancūzijos "Veolia" atims 200 milijonų eurų. O jums gaila kažkokių 10 milijonų? Bet žadėti nereiškia daryti.
Bylos tęsėsi ilgus metus, o pasitikėjimas teigiamais rezultatais tirpsta kaip varvekliai pavasarį. Ir jei galų gale Švedijos Aukščiausiojo Teismo teisėjai, išnagrinėję Stokholmo arbitražo sprendimą, pateiks dar vieną Lietuvai nepalankų verdiktą, teisininkai vis tiek neliks nuskriausti. Juk pinigus jau gavo, o pasiteisinti labai paprasta — pagūžčioti pečiais: "Na, neišėjo". Ką, Lietuva pradės bylinėtis su Amerikos advokatų kontora? Samdys šį kartą jau Britanijos teisininkus? Ir taip iki amžiaus pabaigos?
Pasaulio teisininkų mafija yra nenugalima!
Tuomet Lietuvos vyriausybė nusprendė dalyvauti kitame dideliame teismo procese, kuriam teks išleisti dar pinigėlių.
Europos bendrosios kompetencijos teismai nagrinės bylą prieš Europos Sąjungą, kurią inicijavo bendrovės, dalyvaujančios "Nord Stream-2" dujotiekio projekte. Jos reikalauja panaikinti diskriminacines ES direktyvas, ribojančias Rusijos dujų srautą sausumos vamzdynais Europos šalyse.
Kas, jei ne Lietuva, atstovaus visai Europos Sąjungai? Lietuvos balsas bus garsus ir ryžtingas. O Lietuvos pareigūnų ir teisininkų, dalyvaujančių šiame garsiame procese, darbo kelionės, maitinimo ir apgyvendinimo išlaidos, kaip visada, bus padengiamos iš mokesčių mokėtojų — paprastų Lietuvos piliečių — kišenių.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
