VILNIUS, lapkričio 4 — Sputnik. Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu pirmadienį pareiškė, kad jis rekomenduoja šalies prezidentei Kersti Kaljulaid atsisakyti kelionės į Maskvą gegužės 9 dieną, kur vyks renginiai, skirti pergalės Antrajame pasauliniame kare 75-osioms metinėms paminėti.
Anot Reinsalu, jis "nepaprastai skeptiškai" žiūri į galimą Estijos vadovės kelionę į Maskvą, jei bus gautas kvietimas.
Pagrindinė tokio skepticizmo pareiškimo priežastimi Estijos užsienio reikalų ministrui tapo "principiniai debatai istorijos klausimais", kuriuos pastaraisiais mėnesiais surengė Estijos užsienio reikalų ministerija.
Pavyzdžiui, Reinsalu yra įsitikinęs, kad 1944 metais TSRS "okupavo", o ne išvadavo Estiją.
Tuo pačiu metu ministras pripažino, kad praeityje tokie sprendimai valstybių vadovų lygmeniu buvo skirtingi ir jie "taip pat priklausė nuo to meto aplinkybių". Jo nuomone, reikia labai išsamiai išanalizuoti ir įvertinti situaciją, taip pat reikėtų išklausyti nuomones valstybiniu ir parlamento lygmeniu.
Estijos užsienio reikalų ministras klausimą dėl "sovietinės okupacijos" pripažinimo vis dar mato strateginiu klausimu kuriant Rusijos ir Estijos santykius, nors ir pripažįsta, kad "šiuo metu tai nerealu".
"Galų gale šį sprendimą turi priimti prezidentė, tačiau aš į tai žiūrėčiau su dideliu atsargumu", — Reinsalu žodžius cituoja Sputnik Estija.
Atsakydamas į klausimą, ar rekomenduoja jis prezidentei nevykti į Maskvą, ministras atsakė "taip".
Spalio pabaigoje Estijos vadovės kanceliarija pranešė, kad prezidentė Kaljulaid dar negavo kvietimo apsilankyti Maskvoje 2020 metų gegužės 9 dieną, kad dalyvautų renginiuose, skirtuose 75-osioms pergalės Didžiajame Tėvynės kare metinėms paminėti.
Spaudos tarnyba taip pat pažymėjo, kad Rusijos Federacija dar neatsiuntė atsakymo į spalio 15 dieną Kaljulaid išsiųstą kvietimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui apsilankyti VIII-ajame pasauliniame finougrų tautų kongrese, kuris vyks 2020 metų birželio 17–19 dienomis Tartu. Žodinis kvietimas Rusijos vadovui aplankyti Estiją buvo perduotas balandžio 18 dieną Kaljulaid vizito į Maskvą metu.
Baltijos šalyse politikai nuolat kalba apie kovą su "sovietinės okupacijos" padariniais ir reikalauja atlyginti "žalą". Rusija pabrėžė, kad Baltijos šalys neturi teisinio pagrindo kažko reikalauti.
Maskva ne kartą yra pareiškė, kad Baltijos šalių įstojimas į TSRS 1940 metais neprieštaravo nė vienam to meto tarptautinės teisės punktui. Tarp šalių nebuvo karinio konflikto, o vietos valdžia netrukdė sovietų kariuomenei patekti į respublikų teritorijas ir išreiškė akivaizdų sutikimą. Be to, sovietmečiu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje veikė nacionalinės valdžios.
Rusijos užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad remiantis tuo negalima laikyti Baltijos šalių buvimą TSRS "okupacija".
