Kalbant apie Baltarusijos AE statybą, Lietuva įsigijo naują sąjungininkę — Norvegijos ministrę pirmininkę Erną Solberg.
Solberg pažymėjo, kad energijos tiekimas ir energija yra "bendro saugumo aspektai", todėl Norvegija pripažįsta Lietuvos poziciją dėl Astravo AE.
Anksčiau Lietuva nesugebėjo susitarti su Latvija ir Estija dėl energijos pirkimo iš Astravo AE boikoto.
Be to, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda bandė susitarti su Suomija dėl bendrų veiksmų, susijusių su Baltarusijos atominės elektrinės sauga. Kokia Suomijos lyderio Saulio Niinisto nuomonė dėl šios "partitūros", nėra žinoma.
Lietuvos valdžia nuo pat statybų pradžios aršiai kritikavo Minską dėl pasirinktos atominės elektrinės vietos — 50 kilometrų nuo Vilniaus. Tačiau jie taip pat nebuvo patenkinti tuo, kad projektas buvo įgyvendinamas padedant Rusijos įmonei "Rosatom".
Iš esmės Lietuvos vyriausybė teigia, kad Astravo AE tariamai kelia grėsmę Baltarusijos ir Lietuvos gyventojams. Šiuo atžvilgiu Lietuvoje vis dažniau vykdomos pratybos, kurių metu sudaromas "radiologinės grėsmės" scenarijus dėl Astravo AE sprogimo.
Tačiau Minskas ne kartą pabrėžė, kad atominė jėgainė statoma laikantis saugos standartų, ir nurodė konkrečius faktus, o tarptautiniai ekspertai jau patvirtino, kad kaimyninėms šalims nėra jokio pavojaus.
