VILNIUS, lapkričio 13 — Sputnik. Lietuvos teisingumo ministras Elvinas Jankevičius teigė, kad Rusijos tyrimų komiteto iškeltos bylos Lietuvos prokurorams ir teisėjams, kurie dalyvavo 1991 metų sausio 13 dienos įvykių prie Vilniaus televizijos bokšto byloje, pažeidžia ES teisinės viršenybės principą.
Tokią nuomonę ministras išreiškė antradienį Europos Parlamento Piliečių laisvės, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto (LIBE) posėdyje Briuselyje.
Anot Jankevičiaus, Lietuva susirūpinusi tuo, kad Rusija gali tariamai piktnaudžiauti tarptautinio bendradarbiavimo sutartimis ir inicijuoti politinį respublikos pareigūnų persekiojimą, kad pasiektų savo neteisėtus tikslus.
"Jei trečioji šalis gali imtis tokių veiksmų prieš Lietuvos teisėjus ir prokurorus, nėra jokios garantijos, kad rytoj tokioje situacijoje neatsidurs bet kurios ES valstybės teisėjas ar prokuroras", — cituoja jį Teisingumo ministerijos spaudos tarnyba.
Ministras pridūrė, kad jei dabar "taikinys" yra Lietuvos teisėjai ir prokurorai, tai ateityje gali būti pareigūnai, tiriantys Malaizijos "Boeing" katastrofą Donecko srityje, arba tie, kurie yra susiję su Skripalių apsinuodijimo byla.
Jankevičius viliasi, kad Europos Parlamentas pasinaudos savo galiomis užkirsti kelią veiksmams prieš Lietuvos teisėjus ir prokurorus.
"Šiandieninis sprendimas nulems, ar mes leisime bet kuriai trečiajai šaliai daryti įtaką mūsų teismų sistemai", — sakė jis.
Kaip teigia Teisingumo ministerija, LIBE komiteto nariai palaikė Jankevičiaus poziciją. Jie išreiškė poreikį apsaugoti teismų ir teisėjų nepriklausomumą. Jų nuomone, tokios tarptautinės priemonės kaip Interpolo mechanizmas neturėtų būti naudojamos politiniais tikslais.
Raginama apsvarstyti šį klausimą aukščiausiu Europos Parlamento lygiu.
Anksčiau Lietuvos teisingumo ministerija parengė EP rezoliucijos projektą, kuriame smerkiami visi Rusijos valdžios institucijų veiksmai, "sukuriantys prielaidas" patraukti baudžiamojon atsakomybėn prokurorus ir teisėjus.
Teismas dėl "Sausio 13-osios bylos"
Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į respubliką buvo išsiųstos specialiosios pajėgos. Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona pasiekė Vilniaus centrą. Incidento metu žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti.
Lietuvos prokuratūra teigė, kad žudynes įvykdė sovietų kareiviai, tačiau nepateikė jokių to įrodymų. Tuo pat metu prokuratūra reikalavo griežtų bausmių kaltinamiesiems.
Kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį. Byloje buvo kaltinami 67 žmonės, dauguma iš jų už akių. Tarp kaltinamųjų buvo Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai. Prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas, kuris buvo nuteistas ketveriems metams. Jo gynyba taip pat apskundė nuosprendį.
Teismas taip pat skyrė 12 metų kalėjimo bausmę buvusiam KGB karininkui Michailui Golovatovui 12 metų, dešimt metų — buvusiam TSRS gynybos ministrui Dmitrijui Jazovui ir 14 metų kalėjimo — buvusiam Tarybų kariuomenės Vilniaus įgulos vadovui Vladimirui Uschopčikui.
Lietuvos teisingumo ministerija pažadėjo, kad "Sausio 13-osios byloje" valstybės skirti teisiamųjų advokatai už dalyvavimą procese gaus daugiau nei pusę milijono eurų.
Maskvoje nuosprendis buvo pavadintas "neteisėtu". Rusijos Federacija pabrėžė, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos nepateikė nė vieno sovietų kariškių kaltės įrodymo. Maskva pažymėjo, kad posėdžių metu buvo pažeidžiamos visos tarptautinės ir Lietuvos vidaus teisės normos, o rusai buvo teisiami už nusikaltimus, kurių nepadarė.
Pernai Rusijos Federacijos tyrimų komitetas iškėlė baudžiamąją bylą prieš Lietuvos prokurorus, kurie dalyvavo "Sausio 13-osios bylos" tyrime, o šiemet — ir prieš teisėjus, nagrinėjusius šią bylą.
