Tai ryškus nepriklausomybės ir technologinio gyvybingumo įrodymas, tačiau šių aukštumų Baltijos šalys negali pasiekti.
ES Taryba gynybos ministrų lygiu antradienį paskelbė, kad patvirtinamas Europos oro gynybos ir priešraketinės gynybos sistemos su kosminiais komponentais projektas (TWISTER). Pagrindinė europinės priešraketinės gynybos misija yra atremti naujausios kartos oro grėsmes. Verta pabrėžti, kad projektas sulaukė reikšmingo impulso vasario mėnesį, iškart po to, kai JAV pasitraukė iš Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties. Europa nori nepriklausomybės nuo Vašingtono nenuspėjamumo ir Amerikos karinių technologijų.
Pirmajame etape sistemą kurs Prancūzija, Italija, Ispanija, Nyderlandai ir Suomija. Anksčiau į TWISTER buvo numatyta įtraukti Lenkiją, Latviją ir Ukrainą. Tačiau pastarieji renkasi JAV technologijas ir laukia eilės, kol bus leista dislokuoti "Patriot" oro gynybos sistemas net po Saudo Arabijos fiasko. Šios šalys liko už europinės oro gynybos ribų.
Tarp daugelio naujų ES struktūrinės karinės partnerystės karinių projektų Savalaikio perspėjimo ir perėmimo sistema su kosminiais erdvės stebėjimo komponentais atrodo ambicingiausia ir palyginama tik naujos kartos naikintuvo Next Generation Fighter (oficialiai pristatytu Paryžiaus oro parodoje 2019), kurį sukūrė Prancūzija, Vokietija, Ispanija,
sukūrimu.
Kariniai-politiniai niuansai
Gynybos autonomija, bendra Europos armija — ilgametė ES svajonė. Diskusijos vyko dešimtmečius. Taigi 2016 metų lapkričio mėnesį Europos Komisija pasiūlė kelių milijardų dolerių vertės gynybos fondo (European Defence Fund) projektą, kuriame numatyta padidinti išlaidas kibernetiniam saugumui, investicijas į karinę laivų statybą, mokslinius tyrimus nepilotuojamų orlaivių srityje.
Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas paragino sukurti bendrą Europos armiją. Visa tai netrukdė stabilios amerikiečių įtakos NATO augimui, Europos sąjungininkų įsitikinimui, kad privalomos karinės išlaidos yra 2 procentai BVP, ir brangių JAV gamybos lėktuvų F-35 pirkimui.
Gordonas Sondlandas, Amerikos nuolatinis atstovas ES pamokslavo: bendra Europos armija turėtų tapti NATO papildymu, o ne jos pakaitalu.
Padėtį iš esmės pakeitė Turkija, kuri nėra ES narė, tačiau yra autoritetinga Šiaurės Atlanto aljanso narė. Turkijos prezidentas Redžepas Tajipas Erdoganas ėmėsi suverenių karinių statybų krypties ir įsigijo geriausią pasaulyje Rusijos gamybos priešlėktuvinių raketų sistemą. Jis įrodė, kad JAV gynybos technologijų pranašumas — tai mitas.
Neseniai Prancūzijos vadovas konstatavo "NATO smegenų mirtį". Kai kurie į aljansą įstojusių šalių vadovai suvokia rimtą JAV karinių-politinių eksperimentų pavojų. Pagrindiniai ateities tikslai yra kaupti ES kolektyvinės gynybos potencialą jūrų, oro ir kosminėje erdvėse bei personalo apmokymo kibernetinio saugumo, cheminės, biologinės, radiologinės ir branduolinės saugos, karo medicinos srityse. Žinoma, esamoje bendroje Šiaurės Atlanto aljanso sistemoje negalima išvengti oro gynybos sistemų "nacionalizavimo". Tikėtina, kad Europos žemyne bus išardyti Amerikos pasaulinės priešraketinės gynybos sistemos elementai.
Technologinės galimybės
ES biudžetas 2019 metais sudarė daugiau kaip 148 milijardus eurų (2,4 proc. daugiau nei pernai). Mokslinis ir ekonominis ES potencialas leidžia mums išspręsti ambicingiausias gynybos sektoriaus užduotis. Europiečiai tradiciškai turi išvystytą karinį-pramoninį kompleksą ir be JAV dalyvavimo kuria aukštųjų technologijų naikintuvus "Typhoon" (Didžioji Britanija, Vokietija, Italija, Ispanija) ir "Rafal" (Prancūzija) bei penktosios kartos ateities kovos oro sistemą ("Fighter Combat Air System"). Nemažai Europos šalių turi pokyčių mobiliųjų oro gynybos sistemų srityje ir tiekia jas Gruzijai, Azerbaidžanui bei Lietuvai.
Šiuolaikinės karo formos apima oro erdvę ir kosminę erdvę. Pavyzdžiui, Prancūzija savarankiškai įgyvendina sudėtingas kosmoso programas, tarp jų yra ir gynybinės programos. 2019–2025 metais Paryžius ketina išleisti keturis milijardus dolerių CSO ir CERES žvalgybinių palydovų, Syracuse ryšių palydovų formavimui bei GRAVES kosminio stebėjimo radaro modernizavimui.
Prancūzija turi visavertę kosminę autonomiją ir kartu su Vokietija yra tarp penkių geriausių ginklų eksportuotojų pasaulyje. Šie pavyzdžiai parodo didelį ES potencialą aukštųjų karinių technologijų srityje ir didelę sėkmės tikimybę kuriant savo priešraketinės gynybos sistemą, kaip atsvarą amerikiečių gamybos sistemoms.
Politiniu ir technologiniu požiūriu ES Tarybos lapkričio 12 dienos sprendimas gynybos ministrų lygiu atrodo harmoningas ir logiškas. Pastaruoju metu pastebimai atvėso JAV ir Europos Sąjungos santykiai. Ne visos vyriausybės nori išleisti du procentus savo BVP ginklams ir savo sąskaita maitinti milijonus pabėgėlių iš Artimųjų Rytų ir Afrikos — kurie pabėgo iš ten po galingų JAV ir NATO "korekcijų".
Europiečiai sugeba savarankiškai užsitikrinti saugumą. Kai kurie deputatai Vokietijoje reikalauja išvesti amerikiečių kariuomenę iš šalies. Belieka tik pertvarkyti kolektyvinę ES valią į tvarų finansavimą ir dinamišką tyrimų ir gamybos procesą.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
