VILNIUS, lapkričio 21 — Sputnik. JAV prezidento Donaldo Trampo susidomėjimas kelione į Maskvoje vyksiantį Pergalės Didžiajame Tėvynės kare minėjimą kelia Lietuvos vadovybei susirūpinimą, rašo Džoelis Gerkas amerikiečių leidinyje "Washington Examiner".
"Tiesą sakant, mūsų blogiausias košmaras pradėjo išsipildyti — Amerikos prezidentas iškilmingai švęs tai, kas nėra švęstinas įvykis visoms sovietų okupuotoms šalims", — sakė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo patarėja teisės klausimais Dovilė Sagatienė.
Jos manymu, "nenuspėjamas" Amerikos lyderis gali sudaryti susitarimą su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, kuris sukeltų abejonių dėl Lietuvos saugumo.
Lapkričio pradžioje JAV prezidentas paskelbė galįs priimti Rusijos vadovo kvietimą gegužę apsilankyti Maskvoje dalyvauti iškilmėse, minint 75-ąsias pergalės Antrajame pasauliniame kare metines.
Penktadienį Lietuvos ambasadoje Vašingtone vyko renginys, skirtas "sovietiniams nusikaltimams pokario Lietuvoje", kurio metu Lietuvos krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis palygino Tarybų Sąjungą su Trečiuoju reichu ir pavadino juos totalitariniais režimais.
Anot Karoblio, Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo pabaiga turi kitokią prasmę. Lietuvos valdžia šią datą laiko kovos su "sovietine okupacija" pradžia.
"Trampas nebuvo paminėtas oficialiuose pareiškimuose, tačiau aukšto rango pareigūnai ir ekspertai, kurie dalyvavo šiame renginyje privačiai, teigė, kad jiems nerimą kelia galimos kelionės idėja", — rašo laikraštyje.
Anksčiau paaiškėjo, kad Šiaurės Europos ir Baltijos šalys dar neatsakė į Rusijos kvietimą į gegužės 9-osios Pergalės dienos paradą. Vyks šventiniai renginiai, skirti Pergalės Didžiajame Tėvynės kare 75-osioms metinėms paminėti, buvo nusiųsti Rusijos užsienio reikalų ministerijos Antrajame Europos departamente dalyvaujančių šalių vadovybei. Tarp jų yra Danija, Islandija, Suomija, Švedija, Latvija, Lietuva ir Estija.
Anot Rusijos užsienio reikalų ministerijos Antrojo Europos departamento direktoriaus Sergejaus Beliajevo, iki šiol nebuvo jokios visuomenės reakcijos — nei teigiamos, nei neigiamos.
Net prieš oficialų Estijos prezidentės Kersti Kaljulaid kvietimą į Maskvą gegužės 9 dieną Estijos užsienio reikalų ministerija ją įspėjo prieš kelionę. Skyriaus vadovas Urmas Reinsalu teigė skeptiškai vertinantis tokią galimybę.
Anksčiau buvo pranešta, kad 17 šalių vadovai patvirtino savo atvykimą pergalės metinių proga į Maskvą 2020 metais.
Baltijos šalių pareiškimai apie "sovietinę okupaciją"
Baltijos šalių valdžios ne kartą pareiškė, kad jų įstojimas į TSRS buvo "okupacijos" padarinys. Lietuva, Latvija ir Estija nuolat kovoja su "okupacijos padariniais" ir reikalauja atlyginti "žalą".
Rusijos valdžia ne kartą pažymėjo, kad negali būti net kalbos apie TSRS neva įvykdytą Baltijos šalių okupaciją 1940 metais. Rusijos užsienio reikalų ministerija ne kartą aiškino, kad departamentas vertina Latvijos, Lietuvos ir Estijos įstojimą į TSRS kaip atitinkantį to meto tarptautines teisės normas.
Anot Rusijos diplomatų, terminas "okupacija" čia negali būti vartojamas, nes tarp TSRS ir Baltijos šalių nebuvo vykdomi karo veiksmai, o kariuomenė buvo įvesta pagal susitarimą ir gavus aiškų šių respublikų valdžios institucijų sutikimą.
