VILNIUS, lapkričio 27 — Sputnik. Estijos Keilos miesto taryba nusprendė uždaryti pagrindinę mokyklą, kurioje mokoma rusų kalba, nepaisydama to, kad visų mokinių tėvai tam prieštaravo, interviu Sputnik Lietuva sakė žmogaus teisių gynėjas, nekomercinės organizacijos "Estijos rusų mokykla" pirmininkas Mstislavas Rusakovas.
Anksčiau Sputnik Estija pranešė, kad sprendimo dėl mokyklos uždarymo priėmimo metu tik du žmonės Keilos miesto taryboje pasisakė prieš tai.
Tarybos posėdžio šiuo klausimu metu šalia pastato vyko piketas prieš mokyklos uždarymą — susirinko tų moksleivių, kuriuos miesto tarybos sprendimas paliko be švietimo gimtąja kalba, tėvai ir juos palaikantys žmonės.
Žmogaus teisių aktyvistas Mstislavas Rusakovas pažymėjo, kad miesto administracijos sprendimas buvo priimtas nepaisant to, kad jam viešai prieštaravo mokyklos mokinių tėvai.
"Sprendimas, žinoma, viena vertus, buvo tikėtinas, kita vertus, nemalonus. Mūsų nesena praktika rodo, kad kai tėvai aktyviai priešinasi mokyklos uždarymui, mokyklos uždarymas visgi neįvyksta. Kažkaip bandoma susitarti ir patenkinti norus, o ne plentvolu pervažiuoti ir uždaryti. Čia miesto susirinkimas paremtas jėga, veikiama prieš visų tėvų norą. Čia visiškas ignoravimas — mes norime uždaryti jūsų mokyklą, mes ją uždarysime", — pasakė jis.
Rusakovas pridūrė, kad tai panašu į priverstinę asimiliaciją, kuri pažeidžia tarptautines normas. Jo nuomone, žmonėms nepaliekama jokių šansų, tačiau žmogaus teisių gynėjas ketina ginčyti šį sprendimą.
"Žinoma, perspektyvos užginčyti šį sprendimą Estijoje yra nereikšmingos, nes Estijos teisėjai, greičiausiai, yra tokie patys žmonės kaip ir tuos sprendimus priėmę deputatai, tai reiškia, jie taip pat rusofobiškai nusiteikę. Jie taip pat mano, kad Estija yra estams, o estų kalbai nuolat kažkas gresia. Bet koks sprendimas nukreiptas į asimiliaciją Estijos erdvėje ir derusifikaciją, kad būtų kuo mažiau visko rusiško, o daugiausia estiško — toks yra Estijos teisėjų nusistatymas", — padarė išvadą Rusakovas.
Iki šiol Baltijos šalyse klesti valdžios atstovų antirusiškos nuotaikos. Ryga ir Talinas sistemingai pažeidžia rusakalbių piliečių teises, spaudžia rusų švietimą ir siekia jį išstumti iš viešojo gyvenimo. Be to, Lietuvos, Latvijos ir Estijos politikai yra žinomi dėl savo rusofobinių pareiškimų ir nepagrįstų kaltinimų Maskvai.
Visų pirma, Baltijos šalių valdžia reguliariai skelbia, kad Maskva, pasitelkdama rusų kalbą, tariamai bando "paveikti" Baltijos šalių vidaus reikalus.
