— Jolanta, ar tavo mokykla vakar streikavo? Mūsų profsąjungos vadovas ryte uždarė mokytojų kambarį ir neišleido mokytojų į pamokas dvi valandas, kad gink Dieve, kuris nors iš mokytojų nesusigundytų eiti į pamokas.
— Mes nieko panašaus nedarėme. Visi mūsų mokyklos mokytojai prie įspėjamojo streiko prisijungė visi iki vieno. Sutinku, kad mūsų šalies švietimo sektoriui skiriama labai mažai lėšų. Ir tai yra tuo metu, kai šimtai milijonų eurų išleidžiama kariuomenei ir ginklams pirkti. Ką ta mūsų kariuomenė gins, jei tuoj Lietuvoje nebeliks gyventojų. Didžioji dauguma mūsų mokyklos aukštųjų mokyklų studentų jau pareiškė, kad jie baigę mokslus paliks Lietuvą. Kai kurie sako, kad iškart po mokyklos ketina patraukti į kitas Europos šalis ir ten kurti savo gyvenimą.
— Bet jei mes neišvystysime ir nesustiprinsime savo kariuomenės, tada nebus ką mokyti. Galų gale, jei mes nesiginsime, tada Rusija vėl per dvi dienas mus okupuos ir mūsų vaikai turės mokytis "mokslinio komunizmo", o ne tikrosios Lietuvos istorijos.
— Nepainiokime politikos su švietimu ir kultūra dabar. Reikia nuoširdžiai pripažinti, kad mes, Lietuvos žmonės, esame tapę saujelės agresyvių politikų, kuriems asmeninės ambicijos yra svarbesnės už žmonių gerovę, įkaitais. Jie gauna dividendus ir iš švietimo. Atsidarė privačios mokyklos, kurios plėšia ne tik iš elito, svajojančio apie savo vaikų išskirtinį išsilavinimą, kišenių, bet ir iš biudžeto — mūsų visų kišenės.
— Ar tu kalbi apie ponios Austėjos Landsbergienės privačius darželius ir mokyklas? Turiu vieną draugą, dirbantį vienoje iš Landsbergienės mokyklų, todėl prisiklausiau tokių aistrų, kad man plaukai piestu pasišiaušė. Ten mokytojams taip pat mokami nedideli atlyginimai pagal Lietuvos standartus, tačiau iš jų tyčiojasi ir žemina taip, kaip niekur kitur. Kas benutiktų, jiems iš karto grasinama atleidimu iš darbo ir tuo, kad jiems išduos "vilko bilietą", su kuriuo nebebus galimybės įsidarbinti jokioje mokykloje. Tad darbas pas Landsbergienę tikrai nesaldus.
— Na, man nerūpi darbo sąlygos privačiose mokyklose. Noriu, kad mūsų valstybinės švietimo įstaigos mokėtų padorų atlyginimą, už kurį mūsų Lietuvos mokytojai tinkamai auklėtų mūsų vaikus. Ir į tai reikia nukreipti pinigus iš biudžeto, o ne pirkti kažkokius šarvuotus visureigius, karinius sraigtasparnius ar šarvuočius. Štai palyginimas. Jie ketina išleisti 145 milijonus eurų visureigių pirkimui, ir tik 55 milijonai eurų papildomai bus skirti švietimui kitais metais, nepaisant to, kad, pasak profsąjungų, reikėtų skirti papildomai 117 milijonų eurų. Ir tai tik tam, kad mūsų mokyklose ir universitetuose būtų galima kaip nors sudurti galą su galu.
