Lietuvoje papasakota apie pirmojo išėjimo iš BRELL projekto užbaigimą

© Sputnik / Виктор ТолочкоЛЭП на закате
ЛЭП на закате - Sputnik Lietuva
Prenumeruokite
НовостиTelegram
Artimiausiu metu Lietuva planuoja nutiesti daugiau nei 100 kV perdavimo linijas, jungiančias Pagėgius ir Bitėnus

VILNIUS, gruodžio 2 — Sputnik. Perdavimo sistemos operatorius "Litgrid" užbaigė Bitėnų transformatorių pastotės išplėtimo į skirstyklą projektą. Tai yra pirmasis iš vyriausybės patvirtintų strateginių projektų, kuriais siekiama sinchronizuoti Lietuvą su Europos elektros tinklais ir išeiti iš BRELL energijos žiedo (Baltarusija, Rusija, Estija, Lietuva, Latvija).

Apie tai pranešė įmonės spaudos tarnyba.

"Sklandus Bitėnų projekto užbaigimas atveria mums kelią savalaikiam kitų strategiškai svarbių projektų įgyvendinimui. Netrukus užbaigsime naujos linijos Bitėnai-Pagėgiai statybos darbus ir toliau tęsime Vakarų Lietuvos energijos perdavimo infrastruktūros modernizavimą — linijų Darbėnai-Bitėnai bei Bitėnai-Kruonio HAE statybą. Tai itin svarbu ruošiantis naujos jūrinės jungties su Lenkija "Harmony Link" statybai", — teigė "Litgrid" generalinis direktorius Daivis Virbickas.

Gitanas Nausėda - Sputnik Lietuva
Nausėda ragina paspartinti Lietuvos pasitraukimą iš BRELL

Pirmuoju sinchronizacijos etapu siekiama atnaujinti šalies elektros tinklus ir padidinti jų patikimumą.

Bendrovė mano, kad transformatorių pastotės išplėtimas yra svarbus didinant elektros energijos tiekimo patikimumą visame regione nuo Klaipėdos iki Jurbarko. Tai taip pat sukuria tinkamas sąlygas vėjo elektrinių plėtrai regione ir esamų vėjo jėgainių parkų generacijos integracijai į Lietuvos energetikos sistemą, pažymi "Litgrid".

Bitėnų skirstyklos išplėtimo projektavimo ir statybos darbų sutartis buvo pasirašyta praėjusių metų pradžioje. Iš ES lėšų projektui buvo skirta 1,482 mln. Bendra vertė — 3,1 milijono eurų.

Antrasis sinchronizacijos projektas bus baigtas kitų metų pradžioje, kai bus užbaigta naujos 110 kV perdavimo linijos, jungiančios Pagėgius ir Bitėnus, statyba.

Baltijos šalių pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija iki 2025 metų planuoja išeiti iš BRELL energijos žiedo. Šalys aiškina savo poziciją noru užtikrinti energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos.

Planuojama, kad Baltijos šalys bus prijungtos prie Europos elektros sistemos per Lenkiją ― per jau sukurtą "LitPol" jungtį ir "Harmony link" jūrinį kabelį, kurį planuojama pastatyti.

Линии электропередач, архивное фото - Sputnik Lietuva
Ekspertas: be BRELL Baltijos šalys praras galimybę tapti energijos tiltu

Anksčiau Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pareiškė, kad sinchronizacijos projektas kainuos beveik 1,5 milijardo eurų, nors iš pradžių buvo kalbama apie 1 milijardą.

Rusija taip pat aktyviai ruošiasi desinchronizacijai, nes siekia užtikrinti Kaliningrado srities energetinį saugumą. Ateityje energiją regionui gamins keturios naujos elektrinės, kurių bendras pajėgumas sieks apie vieną gigavatą.

Be to, Maskva tikisi, kad net ir po to, kai Baltijos šalys pasitrauks iš BRELL, elektros tiekimas respublikoms tęsis.

Kai kurie ekspertai mano, kad Lietuvai pasitraukus iš BRELL, šalyje liks tik energijos tiekimas iš Lenkijos ir jungtis "NordBalt", kurios darbas nuolat sutrinka. Be to, gali padidėti tarifai galutiniams vartotojams.

Naujienų srautas
0