Būtent Šumeris prieš keletą mėnesių išreiškė susirūpinimą dėl šiais metais labai populiarios "FaceApp" nuotraukų redagavimo programėlės, kurią sukūrė "Russian Wireless Lab".
Tokią išvadą padarė FTB, remdamasi duomenų, kuriuos surenka programėlė, tipu bei vartotojo susitarimu ir "Rusijos valdžios turimais teisiniais mechanizmais gauti atitinkamą informaciją Rusijos teritorijoje".
Be abejo, jokie bendrovės atstovų patikinimai, kad vartotojų surinkti asmens duomenys neperduodami niekur kitur, nuotraukų apdorojimas dažniausiai vyksta "debesyje", iš kur jos ištrinamos po 48 valandų, amerikiečių neįtikina. Kaip galima pasitikėti rusais?
Tuo pačiu metu vykstančiame JAV ir vis sparčiau populiarėjančiame skaitmeniniame ir internetiniame kare Rusijos "frontas" toli gražu nėra prioritetinis. Palyginus jų išpuolius prieš Kiniją ir "Huawei", išpuoliai prieš Rusijos IT sektorių atrodo gana švelnūs.
Net prancūzų padėtis šiuo metu yra aštresnė. JAV prekybos atstovo prieš dvi dienas paskelbtame pranešime teigiama, kad Paryžius diskriminuoja Amerikos skaitmenines kompanijas. Atsakydamas į tai, Vašingtonas gali įvesti 100 procentų muitus prancūziškoms prekėms, kurių vertė siekia 2,4 milijardo JAV dolerių. Kliūtimi vadinamas "Google" mokestis, kurį reglamentuojantį įstatymą Prancūzijos parlamentas priėmė vasarą. Beje, amerikiečiai pradėjo panašius tyrimus dar prieš tris šalis — Austriją, Italiją ir Turkiją.
Prancūzijos valdžia neliko skolinga.
Ekonomikos ir finansų ministras teigė, kad JAV sankcijų projektas yra nepriimtinas, ir patikino ES esąs pasirengęs pateikti "tvirtą atsakymą", jei jis bus įvestas.
Pastebėtina, kad Paryžius, būdamas vienas iš Europos Sąjungos lyderių, ketina panaudoti Sąjungos galią savo nacionalinių interesų gynybai galimo prekybos karo su Vašingtonu atveju. Smalsu: ar, pavyzdžiui, Lisabona, Bratislava ar kitos ES "antrojo ešelono" sostinės gali pasikliauti panašiu požiūriu, jei išdrįstų mesti iššūkį Valstijoms? Žinoma, dėl to kyla rimtų abejonių. Nepaisant to, net ir pirmaujančių Europos valstybių pasirengimas susidurti su JAV tokioje specifinėje srityje kaip IT gali būti laikomas labai rimtu perspėjimu.
Internetas visada įkūnijo Vakarų, kaip sistemos, jungiančios politines laisves ir demokratiją, ekonominį efektyvumą ir pažangą, kvintesenciją. Bet kokiems interneto apribojimams ne tik iškart buvo automatiškai klijuojamos autoritarizmo (ar net totalitarizmo) etiketės, jie dar buvo išjuokiami kaip gilaus ekonominio ir technologinio atsilikimo apraiškos, pasireiškusios pokštuose apie "dvidešimt aštuonias Šiaurės Korėjos interneto svetaines".
Tie juokai seniai prarado aktualumą, nes daugelis šalių, įskaitant "patentuotus demokratus", dabar užsiima savo interneto zonos suverenizavimu.
Šiuo metu ekspertai vertina naujausios Irano, kur lapkričio mėnesį riaušių metu per savaitę buvo atjungtas pasaulinis tinklas, patirties veiksmingumą, privalumus ir trūkumus.
Nacionalinė ekonomika, anot valdžios atstovų, patyrė 10,8 trilijono rijalų (apie 90 milijonų dolerių) nuostolius. Gyventojai, be abejo, nebuvo patenkinti, kad iš jų buvo atimta galimybė naudoti įprastus išteklius, įskaitant ir momentines žinutes. Tačiau šalies funkcionavimui gyvybiškai svarbios paslaugos, įskaitant bankininkystę, ir vietinės svetainės ir toliau veikė.
Beveik kasdien gaunama žinių apie Runeto suverenitetą. Pirmadienį Vladimiras Putinas pasirašė įstatymus, griežtinančius bausmes už asmens duomenų saugojimo reikalavimų pažeidimus ir privalomą išankstinį buitinės programinės įrangos diegimą į parduodamus prietaisus.
Be to, Kremlius šiuos veiksmus pavadino "antimonopoline veikla", atsakydamas į įtarimus, kad Rusija tokiu būdu "atsitveria internete".
Iš esmės tai atsakymas amerikiečiams, aiškiai apibrėžiantiems smerkiantį suvereniteto politikos argumentavimą atsižvelgiant į jų pačių požiūrį į valstybinę-politinę šalies sistemą. Rusija (taip pat Kinija ir Iranas) dažniausiai politiškai kaltinama nedemokratiškumu, o prancūzai kenčia ekonomine prasme, nes persekioja "puikias Amerikos technologijų kompanijas" (Donaldo Trampo formuluotė).
Anot Maskvos, Rusija tiesiog apsaugo puikias vidaus technologijų kompanijas nuo nesąžiningos užsienio firmų konkurencijos.
JAV problema šioje situacijoje yra ta, kad jos bando vienu metu išspręsti dvi problemas: išlaikyti sau įprastus svertus globaliame tinkle ir susilpninti šioje sistemoje užsienio konkurentus.
Ir nesvarbu, ar tai Kinijos IT milžinas, Rusijos kibernetinių grėsmių apsaugos sistemų kūrėjas, ar "neteisingos" kilmės pramoginės programėlės.
Bėda ta, kad šios užduotys prieštarauja viena kitai ir reikalauja iš esmės skirtingų požiūrių. Be abejo, jų sugretinimas ir bandymas išspręsti vienu metu sumažina bendrą efektyvumą. Na, o "karo veiksmai" vienu metu keliolikoje sričių tik dar labiau išsklaido JAV pajėgas ir sukelia visiškai priešingą efektą. Tačiau aiškiai galima neišgyventi dėl Amerikos interneto zonos suvereniteto, todėl užjūrio valdžia turi ką įrašyti į savo aktyvus.
Autorės nuomonė gal nesutapti su redakcijos pozicija.
