Netylanti kritika LVŽS — teisybės ieškojimas ar konservatorių žaidimas?

© Flickr / Lietuvos Respublikos SeimasRamūnas Karbauskis
Ramūnas Karbauskis - Sputnik Lietuva
Prenumeruokite
НовостиTelegram
Tiek sisteminė žiniasklaida, tiek įvairūs visuomenės veikėjai vis griežčiau kritikuoja LVŽS su Ramūnu Karbauskiu priešakyje. Pasakoma tiesos, išliejama ir nemažai emocijų. Ar čia ieškoma teisybės, ar visgi tik rengiama dirva konservatorių atėjimui į valdžią?

Iš tiesų LVŽS nusipelnė kritikos ne vien konservatorių požiūriu. Norint tuo įsitikinti, pakanka pateikti vos keletą pavyzdžių. Antai 2016-aisiais jų priimtą naująją, iš esmės antidarbininkišką ir antiliaudišką Darbo kodekso redakciją. Arba gerai žinomą ES lėšų perdavimą būtent stambiausiems krašto žemvaldžiams. O apie ištisą atskirų nepotizmo, korupcijos, ar paprasčiausios politinės pornografijos skandalų paletę neverta nė kalbėti.

Konservatoriai prieš "žaliuosius valstiečius"

Tiktai reikia suprasti, kad yra pagrįsta kritika, ir yra kitokia kritika. Konservatoriai nemėgsta LVŽS ne tik kaip konkurentų dėl valdžios, bet ir kaip konkurentų, tiesiogiai demaskavusių ištisą puokštę apie Landsbergių dinastijos interesus besisukančių "gešeftų". Tuo būdu "karbauskininkai" tapo pastarųjų priešais. O manyti, kad TS-LKD domintų socialinis teisingumas ar paprastos liaudies reikalai, būtų perdėm naivu.

Tikrasis TS-LKD tikslas — mobilizavus didmiesčiuose susikoncentravusį miesčioniškąjį elektoratą, laimėti rinkimus ir tapti valdančiąja partija. O ką toks valdymas reiškia liaudžiai, matėme tiek 1990-ųjų laukinių "prichvatizacijų", tiek 2008-ųjų pabaigoje įvykusios "naktinės reformos", tiek sušaudyto 2009-ųjų sausio 16-osios mitingo metu. Todėl iliuzijų nebelieka.

Jų išsisklaidymas lėmė antikonservatoriškų ir antilandsberginių nuotaikų paplitimą visuomenės "apačiose". O senąsias iliuzijas pakeitė tikėjimas, kad LVŽS ateis, "padarys tvarką" ir pagerins paprasto žmogaus, žodžiu, "ubago" dalią. Taip "karbauskininkų" koalicija ir laimėjo 2016-ųjų rinkimus, sutelkdama savo dydžiu tikrai įspūdingą rinkėjų dalį.

Президент Литвы Гитанас Науседа, архивное фото - Sputnik Lietuva
Lietuvos valdžios šachmatų partija, arba politinės galios centras vėl grįžta į Seimą

Nors iš pradžių LVŽS ėmėsi kai kurių žingsnių plačiųjų liaudies sluoksnių padėčiai pagerinti (pavyzdžiui, padidinama vadinamuosius vaiko pinigus), ir čia, kaip paprastai, su laiku paaiškėjo, kad "karalius yra nuogas", t. y. valdančioji koalicija jokių esminių pokyčių neįvykdys. O tai, savo ruožtu, sekė masinis nusivylimas "žaliaisiais valstiečiais", kurį ir atspindi jų krentantys reitingai.

Tačiau prie to nemažai prisidėjo ir tokie portalai kaip "Delfi" bei "15 min", taip pat "LRT", kurios "grietinėlę" itin papiktino LVŽS inicijuotas tyrimas dėl Edmundo Jakilaičio ir kompanijos korupcinių schemų. Todėl jų netrukta atsisukti prieš "žaliuosius valstiečius". Dar daugiau — pastarųjų juodinimą sekė nuoseklus Gabrieliaus Landsbergio, kaip naujojo konservatorių "veido", reklamavimas.

Valdžios kritikai, ar konservatorių tarnai?

Tokiame kontekste tarp vadinamųjų Lietuvos "nuomonių lyderių" ir "ekspertų" lyg grybai po lietaus ėmė dygti LVŽS vyriausybės kritikai. Pradedant šimtatūkstantiniais grantais "šeriamu" Andriumi Tapinu, baigiant VU TSPMI profesoriaujančiu Tomu Janeliūnu, neseniai paskelbusiu pasisakymą apie "žaliuosius valstiečius" kaip tariamus "valstybės parazitus". O čia ir prasideda įdomioji dalis.

Seimas - Sputnik Lietuva
Parazitai ir Kalėdų dvasia Lietuvos politiniame gyvenime

Dar užpraeitą pavasarį matėme prie Seimo įvykusį Tapino mitingą, kuriame lyg musės prie išmatų susibėgo tiek pagrindiniai LVŽS konkurentai, tiek iš skirtingų Lietuvos kampų ir kampelių autobusais suvežti TS-LKD partiniai aktyvai. Šį profesionaliai surengtą "performansą" tęsė tų pačių 2018-ųjų pabaigoje įvykęs (ir puikiai konservatorių panaudotas...) mokytojų streikas.

O minėtuoju LVŽS koaliciją "į šuns dienas" išdedančiu Janeliūno pareiškimu socialiniuose tinkluose visai neseniai pasidalino keliasdešimt tūkstančių susižavėjusių piliečių. O jis, be to, kad būtų liaupsinamas, kaip tariamos pilietinės drąsos pasireiškimas, buvo paskelbtas ir kai kurių aukščiau nurodytų portalų. Žodžiu, susilaukė didelio, plataus ir daugiausia teigiamo atgarsio.

Bet patsai Janeliūno tekstas "tarp eilučių" agituoja už konservatorius, tarp kitko, tiek žaidžiant "Rusijos korta", tiek kartojant nuvalkiotas "antisovietines" frazes. Iškalbingas ir faktas, kad šiam rūmų politologui atiteko įspūdinga 21 tūkst. eurų suma už panegiriką Daliai Grybauskaitei, pavadinimu "Grybauskaitės doktrina. Lietuvos užsienio politikos kaita 2009-2019 metais". Iškalbinga, nes buvusioji prezidentė, kaip žinia, buvo Landsbergių klano žmogus.

Konservatorių žaidimas

Apie teisybės ieškojimą, pilietinę drąsą ar kažką panašaus čia negali būti nė kalbos. Iš esmės matome, kaip šie veikėjai politiškai tarnauja vykstančiam Landsbergių klano ir konservatorių žaidimui. O, kaip rodo neseniai pasirodę "Spinter tyrimų" darytos nuomonių apklausos rezultatai, žaidžiama kol kas sėkmingai.

Artėjant 2020-iesiems, o kartu ir Seimo rinkimams, kaip rodo minėtasis tyrimas, jei rinkimai įvyktų dabar, TS-LKD tektų per 18 proc., o LVŽS — apie 10 proc. Iš to, aišku, dar negalima manyti, kad naująją vyriausybę būtinai formuotų konservatoriai. Tačiau iki rinkimų liko palyginti nebedaug. Tačiau tendencija — būtent tokia.

Žinoma, labai daug reiškia įvykusi LVŽS savidiskreditacija. Kitas veiksnys — faktinis Liberalų sąjūdžio krachas, padėjęs TS-LKD konsoliduoti dalį nubyrėjusio pastarųjų elektorato. Kažkiek, galbūt, padeda ir naujoji, vadinamoji "Žmonių partijos" pakuotė. Bet pervertinti to visgi nereikėtų, nes konservatoriai lieka konservatoriais, o, be to, bazinis TS-LKD elektoratas niekada nebuvo toks didelis, kaip kad jiems norėtųsi.

Сейм Литовской Республики, архивное фото - Sputnik Lietuva
Lengviau patekti į Lietuvos Seimą. Rusai turėtų susimąstyti dėl susivienijimo

Kadangi minėtojo elektorato pagrindas, be vadinamųjų "politinių kalinių ir tremtinių" (ir kitų pokario "miškinius" garbinančių organizacijų) ir kai kurių provincinių "buožių" bei kunigėlių, yra didmiesčiuose susikoncentravę miesčionys ir jų "auksinis jaunimas". Tuo tarpu likusieji į TS-LKD, į konservatorius ir į Landsbergius žvelgia mažų mažiausiai su nepasitikėjimu.

Todėl laimėti konservatoriai gali tiktai apie save sutelkę reikiamą visuomenės elementą bei "paguldę ant menčių" savo pagrindinius priešininkus (didžiąja dalimi tai jau padaryta). O su tuo, suskaldę ir kiek galėdami labiau apie save į koaliciją sutelkę visus pastariesiems priešiškus klanus bei politines grupuotes. Būtent tai ir vyksta, būtent tai ir yra konservatorių žaidimas.

Alternatyvos?..

Aišku, galima paklausti — kokios alternatyvos? Iš esmės jų nėra. Nebent tik "mažesnėmis blogybėmis" laikytinos partijos ir politiniai susivienijimai, kaip kad LVŽS, gulinčios kitų, konkuruojančių oligarchų klanų kišenėse. Bet tiktai tiek. Lietuvoje jokios radikaliosios opozicijos, kuri norėtų, ar juo labiau galėtų save priešpastatyti konservatoriams, nėra. Ar tokia bus, ir ar apskritai gali būti — tai jau būtų kito straipsnio tema.

O dabar telieka stebėti konservatorių žaidimo eigą ir žiūrėti, prie ko jis prives. Ar tik prie dalinės politinės rokiruotės, ar, vis dėlto prie LVŽS kracho ir visiško konservatorių triumfo?

Pagyvensim — pamatysim.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Naujienų srautas
0