Į valstybės institucijų darbą pažvelgti gali būti dar sunkiau. Krašto apsaugos ministerija pasiūlė sukurti naują žiniasklaidai ir visuomenei neprieinamos informacijos kategoriją: tarnybinio naudojimo informacija. Tai plati sąvoka.
Krašto apsaugos ministerija informavo, kad stabdo tolesnį Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bei Visuomenės informavimo įstatymų pataisų derinimą.
Ministerija neva atsižvelgė į visuomenėje kilusias diskusijas bei teigia, jog siūlyti projektai yra tobulintini ir reikalauja išsamesnių diskusijų. Sunku su tuo nesutikti.
Pagal dabartinį ministerijos siūlymą, valstybės ir savivaldybių institucijos galėtų nebesidalyti informacija apie klausimus, dėl kurių nepriimtas galutinis sprendimas; paslaptyje privalėtų likti ir valstybės tarnautojų nuomonės apie sprendimų priėmimą. Po užraktu taip pat nugultų informacija apie valstybės įstaigų darbo organizavimą.
Siūloma nauja saugomos informacijos kategorija pavojingai abstrakti.
Mykolo Romerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius mano, kad tokia formuluotė gali kirstis su Konstitucija, nes riboti teisę gauti informaciją pagal Konstituciją galima tik labai retais pagrindais: kai reikia apsaugoti žmonių sveikatą, garbę, orumą, konstitucinę santvarką. "Daugiau nėra tų pagrindų", — įsitikinęs profesorius.
Tuo tarpu ministerija teigia, kad tarnybinio pobūdžio informacija turėtų būti laikomi duomenys, kurių paviešinimas gali pakenkti valstybės ar sąjungininkų interesams, derybų eigai, objektyviam sprendimų priėmimui arba būtų užsienio žvalgybos domėjimosi objektas.
Anot KAM, siūlytos pataisos nekeistų ir neribotų viešintinos informacijos ar žiniasklaidos teisės ją gauti.
Tačiau žurnalistų bendruomenė šokiruota nuo tokių pataisų.
"Mano giliu įsitikinimu, tai tiesiogiai ir grubiai prieštarauja mūsų Konstitucijai. Dar daugiau — galime sulaukti ir tarptautinio neigiamo vertinimo, nes kyla pagrįstas įtarimas, kad tai prieštarauja mūsų šalies tarptautiniams įsipareigojimams. Ką jau kalbėti apie tai, jog teisėkūros procesas iš principo turi būti viešas, o tokiu pasiūlymu paneigiama bet kokios demokratinės šalies visuomenės teisė į informaciją", — teigia žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.
"Jeigu netyčia būtų praslydęs toks projektas, tai iš principo reikštų, kad nieko negalėtume sužinoti apie visus sprendimus, kurie yra nepriimti", — pažymi Radzevičius.
"Tai galėtų būti bet kas — nuo įstatymo projekto iki įsakymo ar naujos tvarkos projekto", — pridūrė jis.
"Mes neturėtume galimybės formaliai gauti informacijos, o dalis valstybės, savivaldybės tarnautojų, kurie savo poziciją visuomenei viešina, pagal tą įstatymą, jeigu jis būtų priimtas, galėtų būti išmesti iš darbo arba kitaip nubausti", — sako Radzevičius.
Toks priimtas įstatymas galėjo būti operatyviai pritaikytas Užsienio reikalų ministerijai, po to, kai žiniasklaidoje buvo aprašyta gili šios ministerijos stagnacija bei URM viduje vykstantys šiai tarnybai garbės nepridedantys dalykai.
Po publikacijos apie tai, kad kai kurių diplomatų darbo užmokestis yra toks, kad verčia juos potencialiais užsienio žvalgybų taikiniais, keli URM darbuotojai sutiko papasakoti ir apie kitas jiems didelį susirūpinimą keliančias problemas. Bet pokalbyje dalyvavę darbuotojai pageidavo, kad jų pavardės nebūtų skelbiamos, nes, kaip prisipažino, baiminasi galimų ministerijos vadovybės veiksmų jų atžvilgiu.
Taigi, pavardės neskelbiamos, tačiau prezidentas Gitanas Nausėda jau pasirašė dekretą, kuriuo teikia Seimui svarstyti Žvalgybos įstatymo, Kriminalinės žvalgybos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisas.
"Pataisomis siekiama sudaryti sąlygas žvalgybos institucijoms efektyviai veikti naujų ir kintančių grėsmių sąlygomis. Dabartiniame teisiniame reguliavime įtvirtintas žvalgybos institucijų veiklos tikslas siejamas ne tik su informacijos apie rizikas bei grėsmes rinkimu, bet ir su šių pavojų prevencija, tačiau žvalgybos institucijos neturi pakankamų teisinių įrankių tokiai prevencijai vykdyti", — teigiama Prezidentūros pranešime spaudai.
Žvalgybos įstatymo pataisos numato žvalgybos institucijoms suteikti teisę taikyti tokias priemones, kaip prevencinis pokalbis, teisė patikrinti asmens dokumentus ir teisė atlikti administracinį sulaikymą. Šios priemonės jau yra taikomos kitų tarnybų veikloje.
Galime neabejoti, kad šių savo tarnybai neabejingų Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų laukia prevenciniai pokalbiai.
Kriminalinės žvalgybos ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisomis siekiama inkorporuoti Žvalgybos įstatymo pataisas į teisinę sistemą.
Ši teisinė sistema įvairiais pretekstais ir būdais tobulinama bei papildo visą "piliečių kontrolės sistemą". Ir ne pirmą kartą.
Krašto apsaugos ministerijos laikinai atsiimtos pataisos buvo parengtos po konsultacijų premjero Sauliaus Skvernelio sudarytoje darbo grupėje iš Krašto apsaugos, Vidaus reikalų, Ekonomikos ir inovacijų bei Susisiekimo ministerijų atstovų. Skvernelis šią darbo grupę sudarė pernai gruodį.
Ministerijų siūlomos įstatymų pataisos iš pradžių yra patvirtinamos Vyriausybės posėdyje, o vėliau priimamos Seime.
Valdančioji dauguma per savo kadenciją ne kartą inicijavo Visuomenės informavimo įstatymo pataisas.
Be plačiai nuskambėjusios istorijos su Registrų centro duomenimis, šių metų pradžioje buvo įregistruotos minėto įstatymo pataisos, kuriomis remiantis, žiniasklaidoje būtų draudžiama skelbti informaciją, kuria bandoma "iškraipyti Lietuvos Respublikos istorinę atmintį, skatinamas nepasitikėjimas ir nepasitenkinimas Lietuvos valstybe ir jos institucijomis, demokratine santvarka, krašto gynyba, siekiama stiprinti tautines ir kultūrines takoskyras, silpninti tautinę tapatybę ir pilietiškumą, silpninti piliečių ryžtą ginti savo valstybę, ar kitaip siekiama daryti prieš Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus nukreiptą įtaką šalies demokratijos, rinkimų procesams, partinei sistemai".
Šių nuostatų įgyvendinimą turėjo prižiūrėti ir pažeidėjus bausti Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK), kuri yra atskaitinga Seimui.
Tada šis triukas nepavyko. O LRTK tik pagrūmojo vienai iš komercinių televizijų už netinkamu laiku rodomą "Simpsonų" serialą. "Simpsonai" kaip grėsmė nacionaliniam saugumui buvo užkardyti.
Dabar Krašto apsaugos ministerija užtikrina, kad atsiėmusi pataisas ieškos kitų būdų, kaip mažinti apsaugos reikalavimus daliai informacijos, kuri šiuo metu žymima "riboto naudojimo" žyma, užtikrinant tinkamą jos administravimą.
Taigi, laukiame tęsinio…
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
