Lietuvos sostinė gražiai papuošta — kalėdinės eglutės ir dekoracijos visame Vilniaus centre, o pagrindinė šalies eglė Katedros aikštėje pripažinta gražiausia Europoje.
Šiais metais šalia "Karalienės" jau buvo švenčiamos katalikų Kalėdos, surengtos Naujųjų metų šventės, o sausio 7 dienos vakarą čia vyks stačiatikių Kalėdų proga surengtas koncertas.
Kada pradėta gerbti rusų bendruomenę
"Vilnius visada buvo, yra ir, tikiuosi, bus daugiatautis miestas. Tačiau iki 2012 metų miesto valdžia nupuošdavo eglutes tiesiai per stačiatikių Kalėdas — sausio 7 dieną. Sausio 6 dieną vyko Trijų Karalių eisena ir buvo tikima, kad tai jau švenčių pabaiga. Kai tapau miesto tarybos nare, kartu su Vilniaus rusų bendruomenės atstovais pasiūlėme bent vienai dienai atidėti pagrindinės eglutės centrinėje aikštėje išmontavimą, kad būtų suteikta galimybė pažymėti stačiatikių Kalėdas, miesto valdžia palaikė mus", — Sputnik korespondentui papasakojo Slavų gailestingumo fondo vadovė Olga Gorškova.
Lietuvoje ji žinoma dėl dalyvavimo šalies viešajame gyvenime — jau devintus metus Olga Gorškova rengia kalėdinę stačiatikių šventę Vilniaus Katedros aikštėje. Be to, ji lanko Lietuvoje gyvenančių rusų konferencijas. O vasarą ji organizuoja Rusijos kultūros dienas centriniame sostinės Vingio parke.
Olga Gorškova prisimena, kaip pirmaisiais metais buvo sunku viską paruošti — nebuvo jokio finansavimo, niekas nesuteikdavo scenos. Tačiau šventė, kaip ji pati sako, buvo puiki, žmonėms buvo svarbu suprasti, kad miestas ir šalis jų nebeignoruoja, jie taip pat turi galimybę švęsti ne tik su šeima, bet ir šalia pagrindinės Lietuvos eglės.
"Ir nuo 2012 metų eglutės išmontavimas buvo atidėtas iki sausio 8 dienos. O jau kitais, 2013 metais, mes pastatėme sceną, turėjome gerą šviesą ir garsą, buvo pakviestos geriausios šokių ir muzikos grupės iš visos Lietuvos. Taigi kiekvienais metais Vilniuje švenčiame stačiatikių Kalėdas. Be to, šventės partnerė yra Vilniaus miesto savivaldybė, o rėmėjas — Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės", — išdidžiai aiškina Olga Gorškova.
Anot jos, ruošdama šventę, kiekvienais metais ji atranda daugybę jaunų talentingų Lietuvos atlikėjų, kurie ne kartoja kitų žmonių dainas, o dainuoja originalias. Nepaisant šalčio, kuris kartais siekia net 20 laipsnių, Katedros aikštėje susirenka daug žmonių.
"Žmonės ateina todėl, kad daugeliui tai yra tarsi jausmų išliejimas. Ir ši šventė yra įdomi ne tik rusakalbiams vilniečiams, bet ir miesto svečiams bei, žinoma, lietuviams. Keista, tačiau į šį įvykį atkreipia dėmesį lietuviškos žiniasklaidos priemonės. Žurnalistai teigiamai, kas man yra nuostabu ir labai malonu, rašo apie šventę", — sako Gorškova.
Ji patikslina, kad tradiciškai šventę pradeda stačiatikių vyskupijos atstovas — šiais metais stačiatikių Šv. Konstantino ir Michailo cerkvės Tėvas Konstantinas Lazutkinas. Vėliau būtinai kalba Vilniaus meras, šiuo metu Remigijus Šimašius, kuris į auditoriją kreipiasi rusų kalba.
"Mes jo neprašome kalbėti rusiškai. Be to, ponas Šimašius nemoka rusų kalbos taip laisvai kaip gimtosios lietuvių, tačiau jis pats stengiasi dalį savo sveikinimų ištarti rusų kalba", — teigė visuomeninė veikėja.
Olga Gorškova apskaičiavo, kad per devynerius metus prie pagrindinės Lietuvos Kalėdų eglutės koncertavo apie 130 atlikėjų, šokių ir vokalo grupių iš visos šalies. Šiais metais taip pat bus svečių iš Minsko — Baltarusijos valstybinės filharmonijos folkloro grupė "Kupalinka", jų atvykimą ir pasirodymą rėmė verslininkas ir politikas Viktoras Uspaskichas.
Tačiau yra ir šaukštas deguto
Kalėdų dienomis atrodo, kad Lietuvoje nėra rusofobijos, visi džiaugiasi svečiais, tarp jų ir iš Rusijos. Ir net Vilniaus meras bando įtikti rusakalbiams gyventojams, tačiau buvusios šalies prezidentės palikimas vis dar yra labai stiprus. Antroji šventė, Rusijos kultūros dienos Vingio parke, kurias irgi rengia Olga Gorškova, toje pačioje Lietuvos žiniasklaidoje nebėra vertinama labai teigiamai. Nors ir ten Vilniaus savivaldybė veikia kaip šventės partnerė.
"Kiek suprantu, jie negali uždrausti šios šventės šiandien — tai sukeltų didelį rezonansą. Tačiau visada prieš Rusijos kultūros dienas neigiamai pasisako atskiri politikai, o spauda absoliučiai į viską žiūri lyg per padidinamąjį stiklą. Pradedant nuo menininkų, pakviestų iš Rusijos, biografijų (ar jie pasirodo koncertuose Kryme, ar kaip nors nepriimtinai pasisakė), baigiant smulkiomis detalėmis, tokiomis kaip, ar nebuvo parke žmonių su Georgijaus juostelėmis", — pažymi Gorškova.
2019 metais parke vykusiame festivalyje koncertavo dainininkas Vitas, prieš patvirtinant jo dalyvavimą buvo labai daug svarstymų. Tačiau nerasta nieko, kas galėtų sukelti rūpesčių. O dėl kito menininko, kurio Gorškova nusprendė neįvardinti, kandidatūros kilo klausimų.
"Ir aš, kaip organizatorė, turėjau nusižeminti iki aiškinimų. Taip, dabar aš pati, prieš kviesdama žmogų, pradedu ieškoti visos medžiagos internete ir įrodinėti, kad Lietuvoje apie tą ar kitą menininką nusistovėjo šališka nuomonė. O politikus erzina ir tai, kad žmonės per Rusijos kultūros dienas atsineša Rusijos vėliavas. Bet man sunku tai kažkaip sureguliuoti, kaip ir Georgijaus juosteles — žmonės ateina, jie įsikvėpę, vėliavos plevėsuoja. Nematau nieko blogo", — sako Olga Gorškova.
Ir ji sako, kad lietuviams, gyvenantiems Rusijoje, tame pačiame Sankt Peterburge, Rusijos miesto merija teikia pagalbą.
"Jie turi geras galimybes, gauna finansavimą, švenčia šventes, įskaitant Lietuvos Nepriklausomybės dieną, ir niekas jiems nesako, kad ši šventė neatitinka Rusijos įstatymų. Tai, žinoma, yra dvigubi standartai ir jie egzistuoja pas mus. Bet aš vis tiek tai suvokiu kaip atskirų radikalių politikų pareiškimus. Vienintelis dalykas, kuris šioje situacijoje žeidžia, yra tas, kad būtent tokią informaciją renka ir platina Lietuvos žiniasklaida. Bet, kita vertus, aš suprantu, kad šie žurnalistai nėra nepriklausomi, jie yra tiesiogiai priklausomi nuo kai kurių politinių jėgų", — apibendrino Olga Gorškova.
