"Kovai su Rusija" Lietuvoje ketinama pasitelkti Tarpjūrio idėją

© Sputnik / Владислав АдамовскийВильнюс с высоты птичьего полета, архивное фото
Вильнюс с высоты птичьего полета, архивное фото - Sputnik Lietuva
Prenumeruokite
НовостиTelegram
Anot Lietuvos istoriko Alvydo Nikžentaičio, sąjunga su Baltarusija, Lenkija bei Ukraina padėtų "kovoti" su Rusija

VILNIUS, sausio 14 — Sputnik. Geopolitinė sąjunga "Tarpjūris" reikalinga kovai su "Rusijos agresija", paskelbė Lietuvos istorikas Alvydas Nikžentaitis, praneša Polskie Radio.

Baltarusijos ir Rusijos vėliavos - Sputnik Lietuva
Kuo Baltarusijos ir Rusijos integracija gali baigtis Lietuvai?

Anot jo, į tokį aljansą galėtų susijungti Lietuva, Baltarusija, Lenkija ir Ukraina.

Nikžentaitis pažymėjo, kad tokios sąjungos idėja, jo manymu, artima Lenkijos publicisto ir politiko Jerzy Giedroyco koncepcijai.

"Jo idėja buvo tokia, kad be demokratinių Ukrainos, Baltarusijos ir Lietuvos valstybių negali egzistuoti nepriklausoma Lenkija. Lietuvos požiūriu galiu pasakyti tą patį: be demokratinės Lenkijos, Ukrainos ir Baltarusijos negali būti laisvos, demokratinės Lietuvos", — sakė jis.

Istorikas mano, kad toks aljansas yra būtinas dėl Maskvos "agresijos", ypač turint omenyje Krymo "okupaciją".

"Niekas nesitikėjo, kad tarpvalstybines sienas galima pakeisti per jėgą. Tokiu atveju liūdna XX amžiaus pirmosios pusės praeitis mus užklumpa, verčia susimąstyti ir ieškoti galimų alternatyvų juodajai dienai", — sakė Nikžentaitis.

"Tarpjūris" — konfederacinės valstybės nuo Juodosios ir Adrijos jūrų iki Baltijos jūros projektas.

Baltijos šalys žemėlapyje, archyvinė nuotrauka - Sputnik Lietuva
Ukrainos žurnalistas pasiūlė "grąžinti" Lietuvai Rusijos teritorijas

Šią idėją po Pirmojo pasaulinio karo pirmasis iškėlė atkurtos Lenkijos valstybės vadovas maršalas Juzefas Pilsudskis. Konfederacijos valstybės projektas buvo paremtas Abiejų Tautų Respublikos atgaivinimo idėja.

Šiai koncepcijai nepritarė TSRS ir visos Vakarų valstybės, išskyrus Prancūziją. Šiuo metu šią idėją palaiko kai kurie Lenkijos politikai ir Ukrainos partija "Laisvė".

Pareiškimai apie "Rusijos agresiją"

Baltijos šalys, įskaitant Lietuvą, garsėja agresyvia retorika prieš Rusiją visose tarptautinėse aikštelėse. Dažnai aukščiausi valstybės pareigūnai kaltina Maskvą galima "agresija", taip pat priešinasi Krymo "okupacijai", nepaisant to, kad pusiasalis tapo Rusijos Federacijos dalimi pagal tarptautinę teisę. 2014 metais po Ukrainos perversmo daugiau kaip 96 procentai Krymo rinkėjų ir daugiau kaip 95 procentai Sevastopolio gyventojų nubalsavo už prisijungimą prie Rusijos.

Maskva ne kartą pabrėžė, kad nesiruošia nieko pulti, o Vakarų antirusiška retorika siekiama sustiprinti karines pajėgas prie Rusijos sienų.

Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas pareiškė, kad Rusijos ir Lietuvos santykiai patiria krizę dėl oficialaus Vilniaus, kuris iškėlė Maskvos demonizavimą kone į nacionalinio prioriteto lygį, kaltės.

Naujienų srautas
0