VILNIUS, sausio 23 — Sputnik. Ekonomikos plėtros principai rodo tai, kad Lietuva turi bendradarbiauti su Rusija, sakė interviu Sputnik Lietuva politologas, Maskvos valstybinio pedagoginio universiteto Istorijos ir politikos instituto direktoriaus pavaduotojas Vladimiras Šapovalovas.
"Antirusiškos temos yra raudona linija, ir yra per daug kalbų, kurios, atrodo, neturi nieko bendra nei su Rusija, nei su Rusijos ir Lietuvos santykiais, nei su Rusijos ir Vakarų santykiais, ir yra skirtos visiškai skirtingiems klausimams. Todėl Nausėdai vykstant į ekonomikos forumą logiškiau mąstyti apie Lietuvos ir jos kaimynių, įskaitant Rusiją, ekonominių ryšių suaktyvėjimą, apie Lietuvos ekonomikos investicinį patrauklumą, o ne spręsti geopolitinius klausimus ten, kur jie nėra aktualūs", — sakė jis.
"Lietuvos piliečiams būtų kur kas įdomiau suprasti, kodėl Lietuva iš tranzitinės šalies ir "tilto" tarp Rusijos ir Vakarų tapo valstybe, neturinčia ekonominių ryšių su Rusija. Nors akivaizdu, kad Rusijos ekonomika — pati didžiausia greta Lietuvos. Ekonomikos plėtros principai nurodo, kad jei šalia jūsų yra kita, didesnė ekonomika, tada jums, kur kas kuklesnei ekonomikai, reikia stengtis gauti naudos iš šios kaimynystės", — paaiškino politologas.
Anot Šapovalovo, Klaipėdos uostas stovi be sąveikos su Rusijos verslais.
"Būtų puiku, jei Davose Lietuvos vadovas pasistengtų pritraukti didelį Rusijos verslą, Rusijos valstybę ekonominiam bendradarbiavimui. Lietuva turi prieigą prie Baltijos jūros, tik Sovietų Sąjungos dėka, nes TSRS įtraukė Klaipėdos teritoriją į Lietuvos Respubliką po Antrojo pasaulinio karo. O šis uostas faktiškai nenaudojamas nebendradarbiaujant su Rusija, o juk tai galėjo būti vartai į Europą, tačiau Lietuva šį šansą praleido. Kuo daugiau Lietuvos vadovai šauks apie mitinę Rusijos grėsmę, tuo sunkiau kitai politikų kartai bus ištaisyti situaciją ir užmegzti draugiškus ryšius su Rusija", — teigė politologas.
Anksčiau Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda Pasaulio ekonomikos forume Davose priminė apie "Rusijos grėsmę" ir paragino ES susitelkti.
"Europos Sąjunga drąsiai ir ryžtingai pasisakė apie klimato kaitą, tokio paties ryžtingumo tikimės ir atsakant į Rusijos grėsmę", — pasakė jis.
Anot Nausėdos, ES šalys negali atleisti tiems, kas "nepaiso tarptautinės teisės viršenybės, taikos išsaugojimo, šalių suvereniteto principų".
