VILNIUS, sausio 31 — Sputnik. Praėjusiais metais Australija oficialiai pripažino pirmąjį rūšių išnykimą dėl klimato pokyčių. Kalbama apie rifų mozaikinę žiurkę, iš kurios globalinis atšilimas atėmė įprastą buveinę, rašo RIA Novosti autorė Alfija Jenikejeva.
Pasak Tarpvyriausybinės biologinės įvairovės ir ekosistemų paslaugų ekspertų grupės (IPBES) narių, išnyks ančiasnapiai, vėžliai, Ramiojo vandenyno banginiai ir dar apie milijonas augalų ir gyvūnų rūšių.
Remiantis Danijos ir Švedijos tyrėjų prognozėmis, iki amžiaus pabaigos beveik visi gyvūnai išmirs, o tai reiškia, kad planeta įžengs į naujo masinio išnykimo erą.
Išnyksta net vabzdžiai
Pasak "IPBES" ekspertų, ateinančiais dešimtmečiais išnyks dešimtadalis visų esamų augalų ir gyvūnų rūšių. Daugiau kaip 40 procentų varliagyvių, 33 procentai rifų koralų ir daugiau nei trečdalis jūrų žinduolių.
Be to, mokslininkai užfiksavo greitą vabzdžių skaičiaus sumažėjimą. Remiantis naujausiais duomenimis, jų bendra biomasė per metus sumažėja dviem su puse procento.
Tarp labiausiai paveiktų planetos regionų — Puerto Riko tropikai, kur per pastaruosius 36 metus vabzdžių sumažėjo 78–98 procentais. Tyrėjai pastebi: sumažėjus jų skaičiui, jau išnyko paukščiai, varlės ir driežai, kurie jais maitinasi.
"Atsižvelgiant į rūšių išnykimo greitį ir į kitų augalų ir gyvūnų pasaulio atstovų skaičiaus mažėjimo tempą, mes gyvename masinio rūšių išnykimo eroje. Bet, matyt, mes esame pradiniuose šios eros etapuose. Jos griaunamosios ir daugeliu atvejų negrįžtamos pasekmės dar laukia", — pažymėjo laukinės gamtos apsaugos centro direktorius Aleksejus Zimenka.
Žmogus ateina kaip žudikas
Dauguma tyrimų autorių dėl susidariusios katastrofiškos padėties kaltina žmogų.
"IPBES" duomenimis, žmonės pakeitė 75 procentų sausumos paviršiaus ir kažkokiu būdu paveikė 40 procentų pasaulio vandenynų. Šiandien daugiau nei trečdalis paviršiaus yra naudojama žemės ūkio reikmėms, daugiausia augalų auginimui ir ganymui. Apie trečdalis komercinių žuvų yra sužvejota per daug. Iš viso žmonės kasmet pagamina iki 60 milijardų tonų atsinaujinančių ir neatsinaujinančių išteklių. Tai yra du kartus daugiau nei prieš pusę amžiaus.
Remiantis Amerikos ir Kinijos mokslininkų darbais, daugelio šiuolaikinių nykstančių stuburinių populiacija pradėjo staigiai mažėti XIX amžiaus pabaigoje, kai daugelyje pasaulio šalių prasidėjo industrializacija.
Specialistai išanalizavo daugiau nei dešimt tūkstančių 2764 rūšių genetinės įvairovės tyrimų. Išvada nuvilia: nykstančių gyvūnų skaičius kas dešimt metų padidėja 25 procentais. Tačiau šiandien vidutinė nykstančių rūšių populiacija yra tik penki procentai jų skaičiaus XIX amžiaus pabaigoje.
"Aš nedrįstu kiekybiškai įvertinti išnykimo greičio. Yra duomenų iš autoritetingų tyrimų grupių, įskaitant tarptautines. Bet jis yra tikrai labai aukštas ir labai pavojingas. Tokios vertės nėra būdingos stabiliems biosferos raidos laikotarpiams ir greičiausiai atitinka katastrofiškus laikmečius Žemės istorijoje. Ateityje gyvūnai ir augalai, gyvenantys siaurame buveinių diapazone (tarkime, vienoje juostoje), kraštovaizdžiuose, kuriuos labiausiai veikia žmonės (stepės) arba yra labiausiai paveikti (ir jau yra nukentėję) klimato pokyčių. Taip pat kyla rizika ir stambiems plėšrūnams. Pastariesiems pavojus kyla dėl didelio teršalų, besikaupiančių maiste, kiekio", — teigė Aleksejus Zimenka.
Anot jo, dabartinė padėtis gali būti naudinga gyvūnams, kurie renkasi maistą ir lengvai prisitaiko prie gyvenimo bet kokiomis sąlygomis.
"Vargu, ar gerai žinomos pilkosios žiurkės, pilkosios varnos ir panašios rūšys, turinčios ypač didelį prisitaikymą prie išorinių sąlygų, labai nukentės. Tačiau tokių rūšių yra labai nedaug. Jos nesugeba užtikrinti normalaus natūralių ekosistemų funkcionavimo", — pabrėžė mokslininkas.
Graužikų karalystė
Danijos ir Švedijos biologų vertinimu, per šį šimtmetį išnyks 99,9 proc. nykstančių gyvūnų rūšių ir 67 proc. pažeidžiamų rūšių. Pirmiausia išmirs megafaunos atstovai — drambliai ir raganosiai, o mažų gyvūnų, tokių kaip žiurkės, populiacija padidės. Tuo pačiu prireiks nuo trijų iki penkių milijonų metų, kol mūsų planeta atkurs biologinę įvairovę bent iki dabartinio lygio.
Kūrinio autoriai siūlo manyti, kad ateityje Žemė gali tapti graužikų karalyste: jų yra daug ir jie gali lengvai prisitaikyti prie naujų gyvenimo sąlygų. Todėl jie galės išgyventi dar vieną masinį išnykimą. Bet dramblių šeimos atstovų — Indijos ir Afrikos dramblių — netekimas iš tikrųjų nukirs dar vieną šaką nuo evoliucijos medžio.
Mokslininkai pirmiausia siūlo išgelbėti tik tokius gyvūnus. Tarp prioritetinių rūšių yra juodasis raganosis, mažoji panda ir trumpauodegis indris.
"Rūšys, kurioms šiandien gresia pavojus, išmirs, jei žemės naudojimo politika ir praktika reikšmingai nesikeis, jei jos netaps mažiau naikinančiomis natūralias ekosistemas. Jei viskas bus palikta taip, kaip yra, mes prarasime arba dramatiškai sumažinsime ekosistemų funkcijas, be kurių neįmanomas žmogaus gyvenimas. Geriausiu atveju masinis išnykimas sukels visišką biosferos atsinaujinimą: susiformuos naujos gamtos sistemos, kraštovaizdžiai, kita flora ir fauna. Tam prireiks daugelio milijonų metų. Aš nesu tikras, kad naujoje biosferoje bus vietos žmogui",— padarė išvadą Aleksejus Zimenka.
