VILNIUS, sausio 31 — Sputnik. Prieš trisdešimt metų, 1990 metų sausio 31 dieną, Maskvoje buvo atidarytas pirmasis Tarybų Sąjungoje "McDonald's". Eilė driekėsi kelis kilometrus. Perestroikos laikais šis amerikiečių greito maisto restoranas buvo suvokiamas kaip būsimų pokyčių, geresnio gyvenimo simbolis. Gruzdintų bulvyčių skonio laisvė labai paveikė tarybinius žmones. Pirmąją greito maisto restorano Maskvoje darbo dieną prisimena RIA Novosti autorė Galina Ibragimova.
Nei duonos, nei žaidimų
Devyniasdešimtaisiais metais TSRS vis dar egzistavo, nors ir griuvo iš pamatų. Sąjungos respublikos reikalavo didesnės autonomijos ir atsisakė paklusti Maskvai. Tie, kas išlaikė lojalumą, mainais paprašė padidinti maisto tiekimą, o svarbiausia — grūdų. Tačiau sostinėje su maistu buvo blogai.
Eilės įvairioms prekėms nusipirkti išsirikiuodavo iš pačio ryto ir pasibaigdavo tik vėlai vakare. Bet net ir prastovėję visą dieną žmonės galėjo grįžti namo tuščiomis rankomis. Parduotuvėse — tuščia, o tie produktai, kuriuos retkarčiais "išmesdavo" į lentynas, vargiai patenkindavo paklausą.
Regionai, kuriuose tradiciškai buvo auginami kviečiai, atsisakė juos gabenti į sostinę: bijojo, kad žiemą, deficito laikais, patys gali likti be duonos. Tarybų Sąjunga nebegalėjo nusipirkti grūdų Vakaruose. Naftos kainos pasaulyje smarkiai krito, šalies užsienio valiutos atsargos sumažėjo. Rinkos reformos, apie kurias buvo kalbama šalyje, neturėjo greito poveikio.
Vienintelis matomas pokyčių rezultatas buvo galimybė laisvai prekiauti. Centrinėse Maskvos gatvėse, metro sankryžose, stočių aikštėse, chaotiškai buvo kuriamos prekybos vietos, žmonės pardavinėjo viską, ką galėjo. Jie net nesvajojo apie restoranus. Pietūs už du rublius valgykloje — jau buvo didžiulė prabanga. Bet pasirinkimas ten buvo menkas.
"Devintojo dešimtmečio pradžioje į Maskvą atvykome iš Biškeko. Nesiruošėme lankytis parodose ir muziejuose. Iškart nuėjau į parduotuvę, visą dieną prastovėjome eilėje ir vienintelis dalykas, ką nusipirkome, buvo jūros dumbliai. Be jų ant prekystalio daugiau nieko ir nebuvo", — su RIA Novosti savo prisiminimais pasidalino Elvira Galjamova — devintojo dešimtmečio pradžioje ji gyveno Kirgizijos TSR.
"Prisimenu, kaip mama prašė pardavėjos surasti bent porą duonos kepalų ir makaronų, rodydavo mane, pirmoką, sakydama, kad nėra ko maitinti vaiką. Taip iš po prekystalio gavome troškintos mėsos skardinę. Ji buvo 1985 metų gamybos, tačiau tai netrikdė. Ėmėme, ką duodavo", — RIA Novosti pasakoja maskvietis Fiodoras Selezniovas. Ir tokių istorijų yra daug.
Sudėtingą ekonominę situaciją apsunkino įsisenėjusi politinė kova tarp TSRS valdžios institucijų, iš vienos pusės, ir Sąjungos respublikų — iš kitos. Šalis buvo vos už kelių žingsnių nuo bedugnės. Bet, kaip prisimena liudininkai, dėl aplinkui paplitusio niūrumo net šalies žlugimas buvo suvokiamas kaip kasdienis dalykas, be jokių emocijų.
"McDonald's" — komunizmo priešprieša
Iš pradžių niekas nepatikėjo žinia apie "McDonald's" atidarymą. Nors gandai, kad TSRS pasirodys pirmasis užsienio greitojo maisto restoranas, sklindo jau seniai.
Derybos dėl greito maisto tinklo atidarymo Maskvoje vyko nuo 1976 metų — po Olimpinių žaidynių Monrealyje. Verslininkas Džordžas Kochonas, valdęs Kanados "McDonald's" tinklą, pasiūlė sovietų delegacijai atidaryti greito maisto restoranus Maskvoje prieš Olimpines žaidynes-80. Tačiau sąlygų derinimas buvo atidėtas ir tik po dešimties metų "McDonald's" sugebėjo susitarti su "Mosobščepit" dėl bendros įmonės.
Tačiau vėl kilo problemų. Šį kartą technologinių, susijusių su vieningais maisto pristatymo ir paruošimo standartais. Tai nesustabdė kanadiečių, sovietinė rinka jiems atrodė pernelyg patraukli. Jie investavo milijonus dolerių į gamybos komplekso Maskvos srityje statybas, iš ten buvo tiekiami pusgaminiai tinklo restoranams. Visą infrastruktūrą pavyko sukurti tik devintojo dešimtmečio pradžioje.
Kita problema, kurios bijojo "McDonald’s" kūrėjai Rusijoje, buvo antivakarietiška propaganda. Tame tarpe ir dėl amerikiečių nutukimo. Jis buvo paaiškintas per dideliu mėsainių ir dešrainių vartojimu. Tinklo Maskvoje kūrėjai nerimavo, kad šios baimės turės lemiamos įtakos.
Tačiau 9-ojo dešimtmečio pradžia buvo didžiausia tarybinių piliečių meilės Jungtinėms Valstijoms viršūnė. Socialistinės stovyklos žlugimą lydėjo beprecedentis potraukis viskam, kas vakarietiška. Madingais tapo amerikietiški džinsai, filmai ir televizijos laidos. Į Ameriką lygiavosi, matė joje laisvės, demokratijos, maisto gerovės idealą, norėjo ją mėgdžioti.
Tarybinių žmonių simpatijos kilo ne šiaip sau. Nepaisant ekonominių sunkumų, Gorbačiovo perestroika paskatino iš naujo įvertinti daugelį idėjų. Televizijos laida "Vzgliad" tapo populiariausia, jos vedėjai atvirai kalbėjo apie šalies problemas. Viktoro Cojaus daina "Mes laukiame permainų!" simbolizavo piliečių nuovargį nuo tarybinio sąstingio.
Šiame fone "McDonald’s" Maskvoje buvo suprantamas kaip kažkas didesnio nei paprasta maitinimo įstaiga. Visuomenės akivaizdoje jis tapo tokio tuomet patrauklaus, gyvo Vakarų pasaulio sala.
"Užjūrio sumuštiniai už dyką"
"Gatvėje vis dar buvo pilka ir pairusi Sąjunga. Niūri, kamuojama deficito, su komunistų partija priešakyje, su nuožulnia planine ekonomika ir vidutiniu darbo užmokesčiu šalyje — 120 rublių. Tačiau ore ir žmonių galvose tvyrojo pagarsėjęs "permainų vėjas", — prisimena Konstantinas Ščerbina. Prieš trisdešimt metų jis stovėjo toje garsiojoje eilėje Puškinskaja aikštėje.
Devyniasdešimtaisiais metais Ščerbina studijavo universitete ir gyveno bendrabutyje. Jis prisipažįsta, kad nuvyko į "McDonald's" atidarymą tikėdamasis, kad "užjūrio sumuštiniai bus dalinami už dyką". Jis prie restorano atėjo jau šeštą ryto, bet eilėje jau buvo šeštas.
"Pirmasis buvo amerikietis. Eilę jis užėmė trečią valandą ir kruopščiai pasiruošė. Šilta, kailiu išklota striukė, šilti batai, pirštinės, kepurė ant galvos, kuprinė už nugaros, iš kurios jis periodiškai ištraukdavo termosą su sumuštiniais, muzika ausyse, kramtomoji guma ir šypsena veide. Už amerikiečio stovėjo pora žmonių, kurie atėjo valandą anksčiau", — sako Ščerbina.
Minia sparčiai augo. Aštuntą valandą ryto policija ėmė traukti link Puškinskajos aikštės, kad pastatytų geležinių užtvarų koridorių. Jau buvo susirinkę tūkstančiai žmonių. Pirmasis amerikietis žurnalistams be paliovos davė interviu.
"Likus kelioms minutėms iki atidarymo atvažiavo autobusas su vaikais iš našlaičių namų ir juos be eilės nuvedė prie įėjimo. Jie tapo pirmaisiais "McDonald's" lankytojais. Ir būtent jie gaudavo nemokamų mėsainių ir gėrimų", — prisimena Konstantinas.
Pirmąjį "McDonald's" visi vadino restoranu: neįprastas interjeras, raudonai geltoni ženklai, mandagūs kasininkai. Patiekalų kaina taip pat atitiko restorano lygį. "Bigmakas" kainavo tris rublius 60 kapeikų, pusė litro gėrimų — 70 kapeikų, tokio paties tūrio kokteilis — 90 kapeikų. Brangiausias meniu punktas buvo "File-o-Fish" — keturi rubliai 20 kapeikų. Tais laikais už vieną rublį buvo galima gerai pavalgyti valgykloje. O už penkis rublius apsilankyti restorane. Taigi "McDonald's" kainos nebuvo didžiulės", — tų dienų vaizdą atkuria Ščerbina.
Įtartinas mandagumas
Iš pradžių lankytojams buvo keista, kad "McDonald's" personalas buvo pabrėžtinai draugiškas ir niekada neleido sau grubių žodžių: galbūt ši "dirbtinė amerikiečių šypsena" yra Vakarų propagandos dalis. Dėl to restorano vadovybei teko perkvalifikuoti kasininkus ir padavėjus. Jiems buvo rekomenduota apsiriboti "pusiau šypsena".
"Sovietiniam žmogui, pripratusiam prie pardavėjų manierų universalinėse parduotuvėse, tai buvo keista. Pirmosiomis minutėmis po atidarymo mes pasitikdavome pasipūtusius lankytojus džiaugsmingais šūksniais: "AAA! Labas rytas!" Sumišę žmonės nusišypsodavo ir iškart tapdavo malonesni", — prisimena Lana Aleksina, kuri pirmojo restorano atidarymo dieną stovėjo prie kasos.
"McDonald's" pardavinėjo ypatingą nuotaiką, šventinę atmosferą, kurios negalėjo suteikti jokia sovietmečio valgykla", — sutinka "perestroikos" istorikas Eduardas Glezinas.
O darbas "McDonald's" buvo šaunus ir pelningas.
"Jei mano brolis aspirantūroje gaudavo 120 rublių, aš uždirbdavau nuo 240 iki 400 rublių. Devyniasdešimtaisiais tai buvo padori suma", — aiškina Aleksina.
Pirmą darbo dieną "McDonald's" pasiekė šio maisto tinklo rekordą — trisdešimt tūkstančių lankytojų. Šiandien greitas maistas nieko nenustebins — tokie "restoranai" atsidarė net ir pačiuose tolimuose miestuose. O ryškaus Vakarų pasaulio vaizdas jau seniai tapo kasdienybe.
