Ekonomistas papasakojo, kam išleidžiamos ES lėšos Lietuvoje

© Sputnik / Владислав АдамовскийВильнюс с высоты птичьего полета, архивное фото
Вильнюс с высоты птичьего полета, архивное фото - Sputnik Lietuva
Prenumeruokite
НовостиTelegram
Anot Žygimanto Maurico, didžiąją dalį ES paramos pasisavina valdžios sektorius ar susijusios įmonės

VILNIUS, vasario 5 — Sputnik. Lietuvos analitikas, ekonomistas "Luminor Lietuva" Žygimantas Mauricas papasakojo, kur iš tikrųjų išleidžiamas Europos Sąjungos teikiamas finansavimas Lietuvai. Apie tai jis parašė Facebook.

Ekspertas pažymėjo, kad Lietuvos valdžia šiais metais kenčia dėl sumažintos ES paramos, tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kur buvo išleisti pinigai ankstesniais metais.

Mauricas teigė, kad pažvelgus į ES paramos "įsisavinimo" nuo 2007 iki 2014 metų statistiką galima pastebėti, kad didžiąją dalį paramos "įsisavino" valdžios sektorius ar susijusios įmonės.

Remiantis duomenimis, savivaldybės, Lietuvos greitkelių direkcija, "Lietuvos geležinkeliai", universitetai, klinikos, darbo biržos, nuotekų tvarkymo įmonės gavo du trečdalius visų ES skiriamų lėšų — 4,3 iš 6,7 milijardo eurų.

"Iš pateiktų pavyzdžių matosi, kad didžioji dalis ES lėšų buvo panaudotos ne verslumui ir šalies konkurencingumui didinti, o paprasčiausiai ten, kur jas "įsisavinti" buvo paprasčiausia: asfaltas, trinkelės, geležinkelio bėgiai, plytos, renovacija ir taip toliau", — sakė jis,

Analitikas pažymėjo, kad nemažai ES finansuojamų projektų bus arba įgyvendinti (tik pigesni), nes jie yra būtini infrastruktūrai palaikyti, arba niekada nebus įgyvendinami dėl nerentabilumo.

"Tikiu, kad efektyviau išnaudojant ES paramą, galima pasiekti daugiau net su 24 proc. mažesne pinigų suma", — padarė išvadą Mauricas.

Lietuva pavadino Rusiją didžiausia grėsme nacionaliniam saugumui - Sputnik Lietuva
Lietuva pavadino Rusiją didžiausia grėsme nacionaliniam saugumui

Lietuvos vadovybė ne kartą kategoriškai priešinosi septynerių metų finansinės perspektyvos projektui, kuriame buvo siūloma 24 proc. sumažinti subsidijas Lietuvai iš ES fondų.

Tarp Vilniaus paminėtų argumentų yra Lietuvos ūkininkų diskriminacija dėl Vakarų Europos žemės ūkio produktų gamintojų ir pinigų stoka Ignalinos atominei elektrinei uždaryti. Suomija įsiklausė į Lietuvą ir nuo 24 procentų sumažino subsidijas iki 27.

Ekonomikos ekspertas Aleksandras Nosovičius mano, kad Lietuva nerimauja dėl perpus sumažinto Europos gynybos fondo ir struktūrinių fondų, nes tai gali sukelti problemų dėl Baltijos šalių sinchronizacijos su Europos elektros tinklais.

Tai reiškia, kad Lietuva, visų pirma, gaus mažiau pinigų kariuomenei sustiprinti, nes ES rytinis flangas yra pasienyje, be to, ji negalės išeiti iš BRELL energijos žiedo.

Naujienų srautas
0