Pabėgėliai pasienyje ir taika su talibais: JAV ir Europa parodė pasauliui savo bejėgiškumą

© Sputnik / Сергей Строителев / Pereiti į medijų bankąMigrantai
Migrantai - Sputnik Lietuva
Prenumeruokite
НовостиTelegram
Straipsnio autoriaus teigimu, Vakarai visam pasauliui parodo savo bejėgiškumą: nesugebėjimą susidoroti su naujais iššūkiais

VILNIUS, kovo 3 — Sputnik. Pasirašius taikos susitarimą su talibais, JAV išves kariuomenę iš Afganistano. Tuo tarpu Turkijos prezidentas Redžepas Tajipas Erdoganas šantažavo ES grasindamas pakartoti 2015 metų migracijos krizę. Dešimtys tūkstančių pabėgėlių jau perėjo Graikijos ir Bulgarijos sieną. Koronavirusas plinta ne mažiau greitai visame žemyne: toliausiai nuo Kinijos esančios ligos židinio taškas atsirado būtent Europoje, rašo portalo "RuBaltic.ru" autorius Aleksejus Iljaševičius.

Pasak jo, pagrindinės pastarųjų dienų pasaulio naujienos buvo taikos susitarimo tarp JAV ir Talibano teroristų* sudarymas. 

"Tiesą sakant, mes kalbame apie garbingą Vašingtono kapituliaciją. Jis įsipareigoja per 14 mėnesių visiškai išvesti savo kariuomenę iš Afganistano.
Be to, Trampas ketina pašalinti sankcijas iš Talibano ir palengvinti jų pašalinimą iš JT sankcijų sąrašo", — straipsnyje rašo Iljaševičius.

Straipsnio autorius pagrįstai klausia, ką šalys gauna pasirašydamos susitarimą, kurį Trampo administracija pateikia kaip abipusiškai naudingą? Visos "gėrybės", anot jo, atiteko Talibanui. Remiamas JAV, jis ne tik dalyvauja dideliame Afganistano dialoge dėl krizių valdymo metodų, bet ir yra įteisintas pasaulinėje arenoje.

Советник президента США по вопросам национальной безопасности Джон Болтон, архивное фото - Sputnik Lietuva
Žiniasklaida: Boltonas sukritikavo Trampo užsienio politiką

Baltieji rūmai to siekia nuo 2018 metų spalio mėnesio, kai Dohoje prasidėjo derybų procesas. Pats Trampas pažadėjo apriboti savo buvimą Viduriniuose Rytuose dar prieš pergalę rinkimuose. Tačiau jo siekius palaikė ne visa Amerikos politikos aukštuomenė.

Net artimame prezidento rate buvo žmonių, pasipiktinusių derybomis su teroristais. Manoma, kad įvykiai aplink Afganistaną privertė atsistatydinti buvusį Trampo patarėją nacionalinio saugumo klausimais Džoną Boltoną. Suprantama: "vanagas" iš prigimties tiesiog negalėjo ištverti tokios gėdos.

"Talibanas ir jam artima "al-Qaeda"* laikomi 2001 metų rugsėjo 11 dienos tragedijos kaltininkais. Po to JAV ėmėsi bekompromisės kovos su tarptautiniu terorizmu. Dabar atrodo, kad kompromisai yra galimi", — sako Iljaševičius.

Amerikiečių pabėgimas iš Afganistano šiek tiek primena kurdų išdavystės istoriją. Visai neseniai Afganistano prezidento atstovas spaudai Sedik Seddiki įtikino tautiečius, kad JAV po susitarimo su Talibanu neišves kariuomenės.

Rinkimų išvakarėse Donaldui Trampui yra nepaprastai svarbu parodyti bent tam tikrą sėkmę tarptautinėje arenoje. Nes jis neturi kuo girtis: euroatlantinės vienybės siūlės braška, naujo branduolinio susitarimo su Iranu nesitikima, bandymai normalizuoti santykius su KLDR žlugo, o konfrontacija su Rusija nesibaigia.

Trampo užsienio politikos pasiekimai apima pirmosios prekybos susitarimo su Kinija dalies pasirašymą. Jei amerikiečių kariuomenės išvedimas iš Afganistano nežlugs, tada Baltųjų rūmų šeimininkas turės dar vieną kozirį kovoje su demokratais.

Bet kokiu atveju, JAV prezidentas turi savo Artimųjų Rytų problemų sprendimo receptą.

Europos Komisijos pastatas - Sputnik Lietuva
Ekspertas: koronavirusas taps streso testu naujajai Europos Komisijai

Straipsnio autoriaus teigimu, daug blogesnė yra europiečių, kuriems vėl gresia migracijos krizė, padėtis.

Turkija nebelaikys uždarytų savo šalies sienų, per kurias pabėgėliai filtruosis į ES šalis. Taip Ankara reagavo į eskalaciją Sirijos Idlibo provincijoje.

Remiantis oficialiais duomenimis, vasario 27 dieną Rusijos remiama Sirijos vyriausybės kariuomenės karinių oro pajėgų ataka nusinešė daugiau nei trisdešimties Turkijos kariškių gyvybes.

Atsakydamas į tai, Turkijos prezidentas Erdoganas nusprendė nubausti... Europą.

Formalus pretekstas yra gana įtikinamas: dėl Idlibo sunkumų Turkijoje yra per daug pabėgėlių, valstybė neturi pakankamai išteklių jiems priimti. Gali būti, kad šis veiksnys tikrai turi įtakos Ankaros padėčiai. Tačiau Erdoganas jau užsiminė apie galimybę panaudoti pabėgėlius kaip spaudimo Europai svertą.

Pasak Iljaševičiaus, nereikia toli ieškoti pavyzdžių: praėjusį rudenį ES šalys kritikavo Turkiją dėl karinės operacijos Šiaurės Sirijoje pradžios. Reaguodamas į tai, Turkijos vadovas jiems grasino nauja Viduriniųjų Rytų pabėgėlių grupe. Po kelių mėnesių grėsmė tapo reali.

Graikijos ir Bulgarijos sieną jau kirto daugiau kaip 76 tūkst. nelegalių migrantų (kitų šaltinių duomenimis — daugiau nei 100 tūkst.). Erdoganas tikina, kad netrukus jie bus skaičiuojami milijonais...

Военные на авиабазе в Эмари - Sputnik Lietuva
Turkijos pavyzdys parodė: NATO nekovos už Baltijos šalis

Europa nebuvo pasirengusi tokiai įvykių raidai. Kol pabėgėliai šturmuoja jos sienas, ES vadovai svarsto, kaip reaguoti į naują migracijos grėsmę. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Šarlis Mišelis net ketina asmeniškai apsilankyti Turkijos ir Graikijos pasienyje. ES užsienio reikalų ministras Žozepas Borelis sušaukia neeilinį užsienio reikalų ministrų susitikimą, kuriame bus svarstoma susiklosčiusi situacija.

ES valstybės narės nori veikti savarankiškai. Pavyzdžiui, Austrijos vidaus reikalų ministras, nelaukdamas direktyvų iš Briuselio, jau paskelbė ketinantis siųsti pasieniečius padėti graikams. Emanuelis Makronas taip pat pažadėjo šiek tiek padėti, nors nieko konkretaus nesakė.

Nei Prancūzijos prezidentas, nei kiti Europos politikai neturi atsakymo į klausimą, ką daryti, jei labai padidės migrantų srautai.

"Kaip apšviesti ugningą "sultoną", taip pat neaišku. Turkijos prezidentas dėl to, kas vyksta Idlibe, kaltina savo Vakarų sąjungininkus — jų pasyvumas atriša rankas Sirijos armijai. Tačiau kaip ES gali daryti spaudimą Rusijai ir Bašarui al Asadui?" — rašo Iljaševičius.

Anot jo, Erdoganas jau seniai suprato, kad Europą galima šantažuoti, įžeidinėti, bauginti. Net sudaryti jai realių problemų, nebijant jokio atsako. Nes ji negali "įkąsti" atsakydama.

Europos Sąjungos "impotencija" yra ne mažiau ryški kovos su koronavirusu pavyzdžiu. Kaip Italija, esanti dideliu atstumu nuo Kinijos, galėtų pasiekti trečiąją vietą pasaulyje pagal užsikrėtusiųjų skaičių? Kodėl prevencinės priemonės neveiksmingos? Kodėl Kinijos kaimyninės šalys veiksmingiau riboja ligos plitimą? Į šiuos klausimus dar niekas neatsakė.

Tačiau faktas lieka faktu — "pavyzdinė" Europa neatlaikė išbandymo su koronavirusu.

Tai tik keli iš daugelio egzaminų, kurių pastaraisiais metais neišlaikė Senasis ir Naujasis pasaulis.

*organizacija, uždrausta Rusijos Federacijoje.

Naujienų srautas
0