VILNIUS, kovo 4 — Sputnik. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos narys Laurynas Kasčiūnas pareiškė, kad Europos Sąjunga, užuot bijojusi Rusijos, laukia grėsmės iš JAV.
Seimo narys kaip pavyzdį paminėjo apklausą, kuri leidžia padaryti išvadą, kad NATO valstybių narių gyventojai yra įsitikinę, kad "Rusijos agresijos" atveju juos greičiau apgins JAV nei jų pačių valstybė.
"Tikrai kažkas rimto turėjo atsitikti Europos visuomenėms, jei jos agresijos atveju pirmiausia galvotų ne apie savigyną, o apie tai, kad Amerika juos turės išgelbėti. Dar daugiau — europiečiai tikisi pagalbos iš valstybės, kurios prezidentu pasitiki mažiau nei Putinu ar Kinijos komunistų lyderiu, o pati Amerika jiems kelia panašią grėsmę kaip Šiaurės Korėja ar Iranas", — savo Facebook parašė politikas.
Anot konservatoriaus, kai žmonės kalba apie galimą Europos gynybos integraciją, dažniausiai kalbama apie bendrus karinius pirkimus, BVP procentą ar centralizuotą sprendimų priėmimą. Tačiau, pasak Seimo nario, tai yra klaida ir pirmiausia reikia galvoti apie "strateginę kultūrą ir saugumo tapatybę".
"Ar gali europiečiai keliaudami į "amžiną taiką" būti geopolitiniu veikėju, kuris garantuotų savo narių saugumą? Deja, bet tokios fantazijos neturiu", — rašo Kasčiūnas.
Anot jo, vietoje "tuščių kalbų apie Europos autonomiją kariniuose reikaluose", verta ieškoti būdų, kaip pasidalyti atsakomybe su JAV.
"O Vakarų europiečiams pradėti reikėtų nuo suvokimo, kad ne JAV yra grėsmė Europai, o barbarai iš Rytų", — pabrėžia Kasčiūnas.
Anksčiau konservatorius jau apkaltino Europos Sąjungą nenoru finansuoti gynybos sektorių. Jis taip pat pacitavo JAV pavyzdį, kuriame tariamai daug pinigų investuojama į iniciatyvas, susijusias su Baltijos šalių saugumo užtikrinimu. Prieš tai Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad be NATO valstybė nebūtų galėjusi susitvarkyti su savo kaimynu Rytuose.
Turkijos pavyzdys parodė: NATO nekovos už Baltijos šalis >>
Politikos analitikas Jurijus Svetovas interviu Sputnik Lietuva teigė, kad Baltijos šalys turėtų labiau nerimauti dėl ES subsidijų mažinimo, o ne dėl įsivaizduojamos karinės grėsmės. Jo nuomone, Baltijos šalys turėtų apsvarstyti galimybę organizuoti abipusiškai naudingą prekybą ir užmegzti ekonominius ryšius su Rusija, o ne nuolat tam priešintis.
Siekdami užsitikrinti finansavimą iš ES, JAV ir NATO, Baltijos šalių politikai nuolat naudojasi didėjančios "Rusijos grėsmės" mitu. Baltijos šalys stengiasi dislokuoti savo teritorijose kuo daugiau Vakarų aljanso kariuomenės ir įrangos, bei įsigyti ginklų. Maskva ne kartą pareiškė, kad nesiruošia nieko pulti, ir pažymėjo, kad labiau tikėtina, jog susirūpinimą kelia NATO veiksmai, nes aljanso pajėgos nenuilstamai didina aktyvumą prie Rusijos sienų.
Rusijos užsienio reikalų ministerija taip pat pabrėžė, kad aljansas naudoja Vakarų isteriją tik tam, kad sukauptų ginklus ir kontingentus, nors net netiki "Rusijos užpuolimo" galimybe. Kai kurie ekspertai mano, kad Lietuvoje jie sugalvoja pasakas apie "siaubingą Rusiją", norėdami įbauginti savo gyventojus.
