Tyli buveinė? Kur geriausia vieta gyventi galaktikoje

© Depositphotos.com / scanrail Планета Земля в космосе, архивное фото
Планета Земля в космосе, архивное фото - Sputnik Lietuva
Prenumeruokite
НовостиTelegram
Astronomai atrado apie keturis tūkstančius planetų kitose žvaigždžių sistemose. Pora šimtų šių planetų yra panašios į Žemę

VILNIUS, kovo 14 — Sputnik. Mokslininkai linkę manyti, kad Paukščių Tako vieta, kur atsirado Saulės sistema, yra ne atsitiktinė. Galaktikose, taip pat šalia žvaigždžių, yra ir gyvenamų zonų. Svarbiausia, kad būtų tinkamos sąlygos vystytis sudėtingoms gyvybės formoms, rašo RIA Novosti autorė Tatjana Pičugina.

Saulė rankovėje

Astronomai atrado apie keturis tūkstančius planetų kitose žvaigždžių sistemose. Pora šimtų šių planetų yra panašios į Žemę. Ar įmanoma atrasti į Žemę panašių pasaulių? Pasirodo, specialistai jau seniai bandė atsakyti į šį klausimą.

Žvaigždes daugiausia sudaro vandenilis ir helis. Žemę ir kitas uolėtas planetas, priešingai, sudaro sunkesni cheminiai elementai: deguonis, silicis, aliuminis, geležis, anglis, radioaktyvieji izotopai. Iš kur jie atsirado? Mokslininkai mano, kad senstančios ir ypač sunkios žvaigždės gali sprogti, sudarydamos ryškiausius objektus — supernovas — kaip šaltinį.

Ночная карта полушария Земли - Sputnik Lietuva
Astronomai atrado naują egzoplanetą neįprastu būdu

Pasirodo, medžiagos debesis, iš kurio susidarė Saulės sistema, buvo kažkur šalia senų žvaigždžių ir supernovų ir buvo praturtintas "metalais" — štai kaip astrofizikai vadina viską, kas yra sunkiau už helį.

Paaiškėjo hipotezė, kad daugiau nei prieš 4,6 milijardo metų Saulės sistemos "gemalas" "aplankė" tokią cheminių elementų "gamyklą". Ši vieta yra toli nuo Paukščių Tako centro, kur yra daug senų, sprogstančių žvaigždžių, taip pat jaunų, aktyvių. 

Tai, kad mūsų Saulė atsirado tokioje zonoje, pirmiausia pastebėjo sovietų astrofizikas Leonidas Maročnikas. Būtent ši sritis buvo prisotinta "metalais" ir čia vyko stiprus slėgimas — būtina žvaigždės gimimo sąlyga.

Toli nuo galingų sprogimų

Erdvė yra gana pavojinga vieta gyvenimui. Čia yra reiškinių, nuo kurių nei atmosfera, nei magnetinis planetos laukas negali išgelbėti. Pavyzdžiui, supernovos sprogimas — galingos šiluminės ir elektromagnetinės spinduliuotės šaltinis — tiesiogine prasme sterilizuoja aplinką daugybės kiloparsekų atstumu. Šalia mūsų to dar nenutiko.

Triesto universiteto (Italija) mokslininkai apskaičiavo, kad maksimalus žvaigždžių, kurių sistemose esama gyvybei tinkamų planetų, skaičius susitelkęs aštuonių kiloparsekų atstumu nuo Paukščių Tako centro — ten, kur yra Saulės sistema.

Kitas pavojus viskam, kas gyva, yra gama spindulių pliūpsniai. Tai yra galingiausia elektromagnetinės spinduliuotės emisija supernovos sprogimo metu arba susiliejus dviem neutroninėms žvaigždėms. Šie įvykiai galėjo lemti masinį faunos išnykimą Žemėje praeityje.

Naftai brangstant prognozuojama, kad gavyba JAV mažės

Aktyvūs galaktikų branduoliai taip pat yra jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinis. Paukščių Take šis laikotarpis prasidėjo maždaug prieš aštuonis milijardus metų ir truko apie milijardą metų. Dėl aktyvios jau minėto tipo spinduliuotės gyventi tinkamos planetos buvo tarsi sterilizuotos. Planetos prarado savo atmosferą, net būdamos per keletą parsekų atstumu, sako Romos Tor Vergata universiteto tyrėjai.

Pavojus kyla ir dėl didelių kometų. Susidūrimas su šiais objektais gali virsti į Žemę panašios planetos katastrofa. Manoma, kad ledo kūnai yra susitelkę Saulės sistemos pakraštyje, hipotetiniame Orto debesyje. Tačiau tai atsitinka gana retai, nes mūsų sistema yra išsidėsčiusi retai.

Atrodytų, kad išvada akivaizdi: gyvybės kilmei žvaigždžių sistema turėtų būti toli nuo galimų didelės radiacijos šaltinių. Bet ne pačiame galaktikos pakraštyje, nes ten "metalų" nedaug.

Tačiau Maiklas Govanlokas iš MIT (JAV) tuo suabejojo. Pagal jo Paukščių Tako modelį, vidinėse galaktikos dalyse yra daug daugiau galimybių sutikti potencialiai gyvenamą žvaigždžių sistemą nei periferijoje, nepaisant to, kad yra daugiau katastrofiškų supernovų sprogimų.

Pirmosios biosferos galėjo iškilti galaktikoje dar prieš Saulės sistemos atsiradimą, daugiau nei prieš dešimt milijardų metų, išvengdamos mirties dėl gama spinduliuotės ar supernovų sprogimo.

Taip pat skaitykite:

Naujienų srautas
0