VILNIUS, kovo 24 — Sputnik. Palydovinių duomenų analizė parodė, kad 2019 metų vasarą Grenlandijos ledynai prarado daug masės. Vos per du neįprastai šiltus vasaros mėnesius Grenlandija prarado 600 milijardų tonų ledo, dėl ko, pasak mokslininkų, jūros lygis pakilo 2,2 milimetro. Rezultatai skelbiami žurnale "Geophysical Research Letters".
Kalifornijos universiteto Irvine ir NASA reaktyvinio varymo laboratorijos amerikiečių mokslininkų tyrimas, atliktas bendradarbiaujant su kolegomis iš Utrechto universiteto Olandijoje, buvo paremtas palydovinės misijos "GRACE" duomenimis ir jos tęsiniu "GRACE-FO", bendru NASA ir Vokietijos aeronautikos ir gravitacijos lauko tyrimų projektu.
Žemė ir jos laiko kitimai, visų pirma, susiję su klimato kaitos procesais.
"GRACE" mėnesio gravitacijos anomalijos žemėlapiai yra 1000 kartų tikslesni nei ankstesni žemėlapiai, o tai žymiai pagerina daugelio metodų, kuriuos okeanografai, hidrologai, glaciologai, geologai ir kiti mokslininkai naudoja su klimato reiškiniais susijusiems tyrimams, tikslumą.
"GRACE" matavimai leido labai tiksliai nustatyti vandens pasiskirstymo pokyčius visoje planetoje. Šie duomenys yra labai svarbūs nustatant jūros lygio kilimo priežastį, neatsižvelgiant į tai, ar vandens masė patenka į vandenyną, pavyzdžiui, dėl tirpstančio ledyno, ar dėl šiluminio vandens plėtimosi dėl atšilimo, ar dėl druskingumo pokyčių.
Arkties regione 2019-ieji buvo šilčiausi metai stebėjimų istorijoje, o palydovų duomenų analizė parodė, kad Grenlandijos ledynai prarado daug masės.
Per du praėjusių metų vasaros mėnesius prarasta 600 milijardų tonų. Tuo tarpu nuo 2002 iki 2018 metų vidutiniai vasaros ledo nuostoliai buvo 268 milijardai tonų.
Kad būtų aišku, apie kokius kiekius kalbama, autoriai cituoja faktą, kad, pavyzdžiui, tankiai apgyvendintoje Los Andželo apygardoje, kurioje gyvena daugiau nei dešimt milijonų žmonių, per metus sunaudojama milijardas tonų gėlo vandens. Tai yra, to gėlo vandens, kuris vandenyne ištirpo tik per du mėnesius, pakaktų megalopoliui 600 metų.
Dėl globalinio atšilimo ledynai tirpsta visame pasaulyje. Kai ledas atspindi saulės šviesą, tamsūs paviršiai, esantys po juo, sugeria dar daugiau šilumos, o tai dar labiau paspartina tirpimą.
Ši grįžtamojo ryšio kilpa mokslininkams kelia didelį nerimą. Be to, skirtingai nuo jūros ledo traukimosi, žemės paviršiaus ledynų tirpimas tiesiogiai sukelia jūros lygio kilimą, keldamas pavojų viso pasaulio pakrančių miestams ir miesteliams.
"Mes žinojome, kad praėjusią vasarą Grenlandijoje buvo ypač šilta, tirpsta visos ledo dalys, tačiau skaičius, kurį gavome, yra tikrai didžiulis", — sakė pagrindinė tyrimo autorė, profesorė Isabella Velicogna.
Mokslininkai teigė, kad praėjusiais metais Grenlandijos ledas ištirpo septynis kartus greičiau nei 1990-aisiais, o tai privertė juos iš naujo įvertinti pasaulinio jūros lygio kilimo pavojų. Anot autorių, iki šio amžiaus pabaigos kasmet su potvynių rizika susidurs 400 milijonų žmonių.
Tyrimo rezultatai taip pat parodė, kad Antarktidos ledynuose irgi pastebimi dideli masės nuostoliai. Tai visų pirma taikoma Vakarų Antarktidai. Pavyzdžiui, 2002–2019 metais masiniai nuostoliai Amundseno įlankoje ir Antarkties pusiasalyje sudarė atitinkamai 2130 ir 560 milijonų tonų.
Ledyninio žemyno rytuose yra vietų, kur netenkama ledo, tačiau apskritai Rytų Antarktidoje ledo kaupimasis vis dar kompensuoja nuostolį. Vilkso Žemėje nuo 2002 iki 2019 metų ledynų masė sumažėjo 370 milijonų tonų, o karalienės Matildos Žemėje nuo 2009 iki 2019 metų ji padidėjo 980 milijonų tonų.
"Antarktidoje didžiuliai nuostoliai vakaruose nesibaigia, o tai yra labai bloga žinia dėl jūros lygio kilimo, — sako Velicogna. — Tačiau mes taip pat pažymime didžiulį Rytų Antarktidos Atlanto vandenyno sektoriaus augimą dėl padidėjusio sniego, kuris padeda sušvelninti masinius nuostolius, kuriuos mes matėme per pastaruosius du dešimtmečius kitose žemyno vietose".
Taip pat skaitykite:
