VILNIUS, kovo 29 — Sputnik. Vilniaus Universiteto Medicinos fakulteto prodekanas Vytautas Kasiulevičius pranešė, kad balandį koronavirusas toliau plis, o piką pasieks gegužės mėnesio pirmomis savaitėmis. Apie tai jis papasakojo savo Facebook paskyroje.
Kasiulevičius nurodo, kad, pasak epidemiologų, Italija epidemijos piką pasieks balandžio 9 dieną, Prancūzija — balandžio 14 dieną, Vokietija — gegužės 1 dieną, o Švedija — tarp gegužės 26 dienos ir birželio 5 dienos.
"Preliminarūs Vilniaus universiteto mokslininkų modeliai rodo pandemijos piką Lietuvoje pirmomis gegužės savaitėmis. Vadinasi, visa balandį gyvensime infekcijos kilimo kreivėje", — teigia profesorius.
Kasiulevičius nurodo, kad gali būti, jog oro temperatūros kilimas neturės tokio didelio teigiamo poveikio viruso plitimui, tačiau, jo nuomone, situacija yra bent iš dalies kontroliuojama.
Profesorius taip pat pažymi, kad pasibaigus gripo sezonui, identifikuoti COVID-19 susirgimus bus daug lengviau. Infekcija prasideda gerklės skausmu, kosuliu, labai greitai atsiranda karščiavimas. Profesorius akcentuoja, kad visi sukarščiavę asmenys šiuo laikotarpiu turi būti laikomi sergantys koronaviruso infekcija, kol bus patvirtinta kitaip.
Kasiulevičius nurodo, kad Lietuvos Achilo kulnas pandemijos įkarštyje yra sveikatos apsaugos sistema, o ne karantino taisyklių nesilaikantys asmenys.
"Užsikrečiantys ir į saviizoliaciją būriais keliaujantys medikai yra tik pandemijos pradžios prabanga, kurios nebegali šiomis dienomis sau leisti nei Italija, nei Prancūzija, nei Ispanija. Čia medikai dirba net sirgdami. Mažai kas girdi, kad Italijoje vykdydami savo pareigas jau mirė 50 medikų ir tai yra didelė ne tik žmogiška netektis. Nebus medikų, nebus kam gydyti ne tik COVID-19, bet insultų, infarktų, onkologinių ligų ir psichikos ligų", — nurodo jis.
Pasak jo, medicinos darbuotojai privalo turėti tinkamas apsaugos priemones, mokėti jomis naudotis ir mokėti tinkamai elgtis pandemijos metu.
"Nuo šiol kiekvienas pacientas netgi pas šeimos gydytoją atvykstantis dėl nugaros skausmų gali būti užsikrėtęs COVID-19 infekcija, o vieno gydytojo užsikėtimas pasmerkia 2 savaičių izoliacijai mažiausiai 10 aplink susirgusį dirbančių medikų", — aiškina profesorius.
Pasak jo, gydytojų rotacija problemos taip pat neišsprendžia. Anot jo, geriau mažiau veikiančių, tačiau tvarkingų gydymo įstaigų, kuriose kiekvienas kontaktas ne tik su pacientu, bet ir su kolega vertinimas kaip kontaktas su COVID-19, ir tokių, kurios bet kokį tarpusavio bendravimą perveda į nuotolį.
Naujausiais Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, Lietuvoje patvirtinti 437 užsikrėtimo koronavirusine infekcija atvejai. Kovo 25 dieną karantinas Lietuvoje pratęstas iki balandžio 13 dienos.
