Prisiminkime, kad šį "čempionatą" balandžio pirmojoje pusėje pradėjo Donaldas Trampas, kuris rado puikų būdą atkeršyti už "Rusijos kišimąsi", už bandymą pradėti apkaltą ir už jo tariamų ryšių ir bendradarbiavimo su Kremliumi schemų tardymą, rašo Ivanas Danilovas RIA Novosti straipsnyje.
Sprendžiant iš pirmojo vaizdo įrašo apie Trampo rinkimus, skirto būtent Džo Baidenui kaip oficialiam Demokratų partijos kandidatui, pagrindine dabartinio prezidento teze tapo tai, kad Baidenas yra Kinijos agentas, o tai reiškia, kad jis nėra vertas būti JAV prezidentu.
Tuo pačiu metu vaizdo įrašas, kuriame Baidenas kaltinamas glaudžiu bendradarbiavimu su oficialiu Pekinu, pasirodė dar prieš tai, kai Amerikos finansų rinkas užklupo koronavirusas, ir prieš tai, kai daugeliui amerikiečių pradėjo galioti draudimas išeiti iš namų.
Kitaip tariant: Kinija paprastų amerikiečių mintyse pamažu užima vietą, kurią anksčiau užimdavo net ne tiek šiuolaikinė Rusija, kiek TSRS — galingas priešas, kuris kaltas dėl visų problemų ir su kuriuo reikia skubiai susitvarkyti. Rusijos — po to, kai Amerikos žiniasklaida 20 metų iš pradžių kalbėjo apie "aprūdijusias raketas" ir "nykstančią šalį", o paskui dar penkerius metus apie badaujančius rusus, "stovinčius eilėse už Krymo aneksiją" — paprastam amerikiečiui nelabai patogu nekęsti, ir jokios žiniasklaidos pastangos įrodyti "KGB agento" — Donaldo Trampo — buvimą Baltuosiuose rūmuose negalėjo pakeisti šios situacijos: "Rusijos grėsmei" trūko įvaizdžio.
Kinija šia prasme yra daug patogesnis Amerikos propagandos taikinys: gausu gyventojų, ambicinga, visiškai "ne europietiška" ("ne balta"), atkurianti — bent jau estetikos lygyje — tam tikrus sovietinio stiliaus elementus ir labai pavojinga dėl ekonominės galios, kuri pasireiškia pačiu grafiškiausiu būdu, kartu su gąsdinančiomis viruso, kurį JAV prezidentas pavadino "kinišku" ir kurio plitimu Kinijos valdžia kaltina JAV, pasekmėmis.
Džo Baidenas, tiksliau, jo rinkimų štabas (nes pats Baidenas jau dabar sunkiai reaguoja į įvykius), turėjo pasirinkimą: paskelbti Trampą rasistu, paskelbti būtinybę išsaugoti globalizaciją ir priminti amerikiečiams, kad pageidautina išlaikyti prieigą prie pigaus Kinijos importo (už kurį JAV "moka" iš esmės su savo obligacijomis), arba eiti tuo pačiu keliu, kurį Trampas pasirinko Rusijos atžvilgiu po to, kai jis buvo paskelbtas "Putino agentu".
Tai yra, pradėti žodžiu ir veiksmais įrodinėti, kad "niekas nebuvo griežtesnis Rusijos atžvilgiu" nei jis — Trampas. Kaip įrodymai naudojami ne tik žodiniai įžeidimai, bet ir realios sankcijos.
Sprendžiant iš Demokratų partijos ir jai pavaldžios Amerikos žiniasklaidos reakcijos, buvo pasirinkta būtent "pranokti Trampą" sinofobijoje.
NBC kanalas praneša, kad demokratai dabar kaltina Trampą pataikaujant Kinijai ir pernelyg švelniai su ja elgiantis, rodant neatleistiną naivumą: "Demokratų partijos nacionalinis komitetas paskelbė memorandumą, kuriame teigiama, kad būtent Trampas "nusileido Kinijai". O Baidenui simpatizuojantis "American Bridge" politinis komitetas pradėjo 15 milijonų dolerių vertės reklamos kampaniją, išleisdamas trijose valstijose vaizdo įrašą, kuriame parodytas Trampas, stovintis šalia Si, ir tvirtinantis, kad Kinijai "labai gerai tvarkosi". Balsas už kadro informuoja žiūrovus, kad Trampas "pasitikėjo Kinija", kai nereikėjo to daryti".
Amerikos televizijos žurnalistai teisingai pabrėžia, kad dabar "Kinijos klausimas" staigiai pasislinko iš ekonominės į politinę sferą ir ne ekspertų lygiu, o paprasčiausio amerikiečių rinkėjo, kuris dėl to patiria gana aštrias emocijas, lygiu. Šis apsikeitimas kaltinimais parodo, kaip mirtinas virusas, pasak ekspertų, kilęs iš Uhano, pavertė Kiniją rimta rinkimų kampanijos problema šiais metais, kai abu pagrindiniai kandidatai bando imtis tinkamos pusės šiuo klausimu. Šį kartą kalbama ne tik apie darbo vietų eksportą (iš JAV į Kiniją — Sputnik). Tai yra apie ekonominę katastrofą ir pasekmes rinkėjų, norinčių patraukti Kiniją atsakomybėn už tariamai slepiamą informaciją apie virusą, kas neleido jo sutramdyti, gyvybei ar mirčiai.
Pažvelgę į situaciją plačiau, galite pastebėti, kad respublikonų ir demokratų varžybos dėl teisės tapti pagrindiniu "Kinijos baudėju" ne tik prasidėjo, bet ir išplito nuo kandidatų į prezidentus į pačias partijas. Pavyzdžiui, respublikonų senatorė Lindsey Graham tęsia savo kryžiaus žygį už siekį nemokėti Kinijai to trilijono dolerių, kurį JAV iždas turi sumokėti Kinijos valstybiniams JAV obligacijų turėtojams. Kalbėdama "FoxNews" "prime time", ji sakė: "Galėtume panaikinti skolą (JAV Kinijos atžvilgiu — Sputnik). Jūs žinote, kad Kinija yra didžiausia pandemijų rėmėja pasaulyje. Iranas yra didžiausias terorizmo rėmėjas. Mes surengėme sankcijų pragarą Iranui už terorizmo plitimą — turime suorganizuoti sankcijų pragarą Kinijai už pandemijų plitimą".
Beje, pats senatorius, kuris taip pat yra "pragariškų sankcijų" prieš Rusiją bendraautoris, neseniai teigė, kad antikiniškas priemones palaiko abu Amerikos politinio spektro poliai, ir nėra pagrindo manyti, kad jis neteisingai įvertina situaciją. Jei istorija apie sankcijas Rusijai ar Iranui yra pavyzdys, kurio reikia sekti, tada greičiausiai demokratai bandys pranokti, o ne sustabdyti respublikonų "sankcijų vanagus".
Šiame kontekste galima tik pavydėti Džo Baidenui: nors iš jo pastarųjų kalbų galima susidaryti įspūdį, kad jis nelabai supranta, kur yra, tai tikriausiai suteikia jam tam tikrą paguodą, nes jis galbūt nesuvokia, į kokį pavojingą konfliktą dabar įsitraukia Vašingtonas.
Jei tai tęsis toliau, tuomet naratyvas apie "kinų kaltę" už Amerikos epidemiją ir ekonominę krizę taps dominuojančiu ir labai gyvybingu (2020 metais vis dar siūloma nubausti Rusiją už mitinį kišimąsi į 2016 metų rinkimus) ir nulems, kad bus neįmanoma net įsivaizduoti jokio santykių su Kinija pagerėjimo.
Nuo to, kas laimės rudens rinkimus, šiuo atveju priklausys griežtos Vašingtono ir Pekino konfrontacijos stilius ir tai, kad Baidenų šeima tikrai turėjo verslo projektų Kinijoje, nieko nepakeis. Amerikos politinis elitas beveik atrado idealų vidaus konfliktų gydymą: bendrą išorinį priešą, kuriam galima priskirti viską. Prezidentas Trampas mielai pritars bet kuriai anti-Kinijos strategijai ir, jei vis dėlto Baidenas taps prezidentu, antikiniškas priemones už jį pasirašys jo administracija. Tik stebuklas padės išvengti šio scenarijaus, o stebuklų kartais nutinka, bet galimybių langas beveik užvertas. Kiekviena epidemijos diena įtikina Vašingtono elitą, kad kitas prezidentas, nepriklausomai nuo oficialios partinės priklausomybės, tiesiog privalo būtu "antikiniškas vanagas". Dėl šio požiūrio neabejotinai nukentės pasaulio ekonomika, tačiau Pekino noras sustiprinti ryšius su patikimais partneriais, kurie iš esmės nenori būti JAV vasalais, tik sustiprės.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
