Biologė paaiškino COVID-19 statistikos dviprasmiškumą

© Depositphotos.com / shockТест крови на коронавирус
Тест крови на коронавирус - Sputnik Lietuva
Prenumeruokite
НовостиTelegram
Ji pažymėjo, kad yra išsamesnių duomenų apie pacientų grupes, amžių, mirties priežastis, tačiau juos bus galima analizuoti vėliau

VILNIUS, gegužės 14 — Sputnik. COVID-19 medicininė statistika priklauso nuo šalies gyventojų, infekcijos užsikrėtimo struktūros ir dar bus peržiūrima, praneša RIA Novosti su nuoroda į Džordžo Meisono universiteto Sistemų biologijos mokyklos (JAV) profesorę Ančą Baranovą. 

"Pavyzdžiui, JAV pagyvenę žmonės yra slaugos namuose. Priežiūros sistema sukurta taip, kad pas juos ateitų skirtingi specialistai. Pavyzdžiui, vienas masažo terapeutas vaikšto keliuose slaugos namuose. Užkrato platintojas šiuo atveju masažistas, o ne pagyvenę žmonės užkrečia vienas kitą", — paaiškino biologė.

Ji pridūrė, kad Rusijoje ši situacija yra retesnė: vyresnio amžiaus žmonės dažnai gyvena su vaikais ir anūkais, o tai pašalina greitą pagyvenusių žmonių grupės užkrėtimą.

Врач в защитном костюме от коронавируса - Sputnik Lietuva
Ekspertas papasakojo apie pacientų, sergančių COVID-19, inkstų problemas

Pasak Baranovos, epidemijos laikotarpiu koronaviruso įtakos mirštamumui vertinimas pasikeitė.

"Paimkime kraujo krešėjimo atvejį... Jei žmogus mirė nuo hiperkoaguliacijos, jis buvo užregistruotas kaip miręs nuo kraujo krešulio. Bet dabar akivaizdu, kad virusas sukelia hiperkoaguliaciją. Manau, kad skirtingos šalys skirtingai reaguos į recidyvą. Šis sprendimas bus priimtas dėl administracinių priežasčių, o ne dėl mokslo", — aiškino ji.

Agentūros pašnekovė pateikė du statistikos pokyčių nuo pandemijos pradžios pavyzdžius. Pirmasis yra Kinijoje, kur uždarius Uhano miestą buvo pakeistas požiūris į pranešimus apie koronavirusą, o per dieną atvejų skaičius padidėjo 1500 žmonių. Antrasis atvejis buvo Niujorke, kur taip pat buvo nuspręsta pakeisti ataskaitą apie pacientų, sergančių COVID-19, mirštamumą, ir buvo 700 atvejų daugiau.

"Pagrindinė statistika, kurią turime, yra mirtingumo statistika. Jei mirtingumas padidėja atsižvelgiant į koronavirusą, nesvarbu, kodėl šie žmonės mirė. Jei šis skaičius viršija vidutinį mirtingumą, tai reiškia, kad koronavirusas tiesiogiai ar netiesiogiai tai paveikė", — tikina Baranova. 

Biologė pažymėjo, kad yra išsamesnių duomenų apie pacientų grupes, amžių, mirties priežastis, tačiau juos bus galima analizuoti vėliau. Ateityje ekspertai nustatys ligas, į kurias reikia atkreipti dėmesį kovojant su koronavirusu, nors anksčiau jų reikšmės neprognozavo, pridūrė agentūros pašnekovė.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 4,2 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 290 tūkst. žmonių.

Naujienų srautas
0