VILNIUS, gegužės 25 — Sputnik. Pagrindinis JAV ir Kinijos santykių pablogėjimo veiksnys — Amerikos rinkimų kampanija, tačiau ilgainiui abiem pusėms yra nenaudinga atidėti sunkią konfrontaciją ekonominiu požiūriu, praneša RIA Novosti su nuoroda į Rusijos užsienio reikalų tarybos generalinį direktorių Andrejų Kortunovą.
Koronaviruso pandemijos fone pastebimas dar vienas santykių pablogėjimo etapas tarp Kinijos ir JAV. JAV valdžia, įskaitant prezidentą, reguliariai kaltina Kiniją nesugebėjimu suvaržyti koronaviruso plitimo, faktų slėpimu ir netinkama reakcija.
Savo ruožtu Kinija mano, kad JAV sąmoningai bando trukdyti įgyvendinti prekybos susitarimą tarp šalių.
"Manau, kad šis pasunkėjimas vis dar grindžiamas politiniais procesais JAV. Turime pripažinti kaltuosius, kad JAV buvo tokia pažeista krizės, turime kažkaip paaiškinti Amerikos sveikatos sistemos nesugebėjimą susidoroti su šia krize. Todėl mes matome, kad pažodžiui prieš mūsų akis konfrontacija su Kinija virsta pagrindine rinkimų kampanijos užsienio politikos tema", — RIA Novosti pasakojo Kortunovas.
Ekspertas priminė, kad prieš keletą mėnesių atrodė, jog daugelį problemų tarp dviejų šalių galima išspręsti.
Tuo metu Donaldo Trampo administracija norėjo pasiekti bent taktinį susitarimą su Kinija svarbiausiais klausimais, kad būtų galima atidėti ciklinį nuosmukį ir Trampas būtų išrinktas dėl ekonominės sėkmės.
Pandemijos metu dabartinis Jungtinių Valstijų prezidentas nebegali bėgti, atlikdamas pagrindinį statymą dėl savo ekonominės sėkmės, nes visa ši sėkmė sugriuvo, vis tiek prasidėjo nuosmukis, sakė ekspertas.
Be to, pasak jo, yra ir kitų veiksnių. Visų pirma, ne tokia sėkminga JAV reakcija į koronaviruso sukeltą krizę kenkia Vašingtono, kaip besąlyginio technologinio ir ekonominio lyderio, pozicijai pasaulyje.
Be to, Kinija, kylanti iš krizės anksčiau nei JAV ir Vakarų šalys, gali išnaudoti savo taktinį pranašumą ir pradėti pirkti produkciją užsienyje dempingo kainomis, o tai Vašingtone gali būti laikoma geopolitiniu išpuoliu prieš Amerikos pozicijas. Negalima pamiršti ir JAV reikalavimo įtraukti Pekiną į ginklų kontrolės susitarimus, sakė ekspertas.
"Žinoma, šiam paūmėjimui yra tam tikros ribos, nes jei darysime prielaidą, kad Kinija greitai išeina iš krizės, o JAV ir visi Vakarai yra įstrigę šioje krizėje, problemos Vakaruose tikrai vienaip ar kitaip paveiks Kinijos ekonomiką, nes Kinija paprasčiausiai niekur neparduos savo gaminamų prekių", — sakė jis.
Anot jo, dviejų šalių santykiai išliks konkurencingi, "galime kalbėti tik apie tai, kokia bus ši konkurencija".
Sunku numatyti, ar dėl konfrontacijos susidarys dvi lygiagrečios ekonominės sistemos aplink JAV ir Kiniją, pridūrė ekspertas.
Jis paaiškino, kad tam tikros tendencijos jau buvo pastebėtos anksčiau, pavyzdžiui, kai kuriais atvejais regionizacijos dominavimas prieš globalizaciją. Tačiau, anot jo, kita vertus, tokios sistemos suformavimas užtruks daug laiko, tai įrodo ir vykstantys bandymai sukurti pasaulinę valiutą, konkuruojančią su doleriu, tačiau dar nesėkmingą.
Šiuolaikinėmis sąlygomis įvykių raida daugiausia priklausys nuo to, ar įmanoma išlaikyti pasaulio technologinį vieningumą, ar kiekviena šalis sukurs savo technologinius standartus IT, ryšių ir kitose pramonės srityse, įsitikinęs Kortunovas.
"Klausimas vis dar yra atviras ir priklauso nuo to, kokia gili yra geopolitinė konkurencija tarp JAV ir Kinijos. Žinoma, nereikia kurti dviejų lygiagrečių ekosistemų. Ir iš esmės pasaulis greičiausiai laimėtų, jei išlaikytų savo technologinę vienybę", — teigė ekspertas.
Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 5,2 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 341 tūkst. žmonių.
