VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. Latvijai reikia investicijų, interviu Sputnik Lietuva sakė Rusijos mokslų akademijos Europos instituto Ekonominių tyrimų skyriaus vadovas Anatolijus Bažanas.
Jis mano, kad Kinija galėtų susidomėti Baltijos šalimis, tačiau tik tuo atveju, jei Baltijos šalių vyriausybė bendradarbiaus su Kinijos valdžia.
"Latvijos uostai, net ir Sovietų Sąjungos sąlygomis, buvo perkrovimo punktai, kad būtų galima pristatyti prekes į Europą ir net į kitus pasaulio regionus, dabar palaipsniui jie praranda šį statusą, nes Rusijos politika susijusi su tuo, kad kroviniai būtų perkraunami visų pirma per Leningrado sritį, per Baltarusiją. Tuo atveju, jei Baltijos šalių ir Rusijos santykiai pagerėtų, natūralu, kad šis Latvijos ir kitų šalių pajamų šaltinis būtų atkurtas. Bet tai labiau priklauso nuo pačios Latvijos valdžios, o ne nuo Rusijos", — sakė jis, pabrėždamas, kad Maskva visada pasirengusi bendradarbiauti, su sąlyga, kad sumažės Baltijos šalių politiniai išpuoliai prieš Rusijos Federaciją.
Krovinių perkrovimo apimtys Latvijoje pirmąjį ketvirtį sumažėjo 23 procentais — iki 20,998 mln. tonų. Apie tai pranešė "The Baltic Course" su nuoroda į Centrinio statistikos biuro (CSB) duomenis.
Tuo tarpu krovinių perkrovimo autotransportu apimtis sumažėjo 1,3 procento (iki 14,486 mln. tonų), krovinių perkrovimo geležinkeliu apimtis sumažėjo 48,7 procento (iki 5,983 mln. tonų). Naftos produktų transportavimo magistraliniais vamzdynais apimtis sumažėjo 44,6 proc. — iki 529 tūkst. tonų.
