VILNIUS, birželio 10 — Sputnik. Europos Sąjunga prarado susidomėjimą Baltijos šalimis, nes jau pavertė jas placdarmu Rusijos pasienyje, interviu Sputnik Lietuva pasakė ekonomikos mokslų kandidatas, Rusijos strateginių studijų instituto ekspertas Michailas Beliajevas.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pasisakė apie daugiametę Europos Sąjungos finansinę programą prognozuojamos ekonomikos krizės fone. Jis mano, kad programa turėtų būti ambicingesnė, būtina susitarti dėl didesnio Sanglaudos politikos finansavimo ir visiškos tiesioginių išmokų konvergencijos ūkininkams.
Lietuvos vadovas taip pat priminė, kad respublika tikisi iš ES įsipareigojimų laikymosi dėl reikalingo finansavimo užtikrinimo Ignalinos AE uždarymui ir Kaliningrado tranzito srities projektui.
Ekonomikos ekspertas Michailas Beliajevas pažymėjo, kad Baltijos šalys, pasitraukusios iš TSRS, įstojo į Europos Sąjungą dėl politinių priežasčių.
"Natūralu, kad joms buvo suteikta ES parama, nes, Europos Sąjungos požiūriu, jos turėjo atlikti tam tikrą funkciją, naudingą Europos Sąjungai, kaip tai joms atrodė, valstybių-kordonų, valstybių-placdarmų pavidalu, kad vykdytų tolesnę politiką, ne visada draugišką Rusijos, kuri buvo Sovietų Sąjungos įpėdinė, atžvilgiu. Tačiau kai šios šalys įvykdė savo misiją <...>, jos [valstybės — ES narės] jau prarado susidomėjimą šiomis šalimis, nes ten užbaigė savo misiją, jos iš šių šalių padarė tai, ko joms reikėjo", — pasakė jis.
Ekspertas pažymėjo, kad kitaip nei Baltijos šalys, Lenkija dabar labiau domina Briuselį. Viena vertus, svarbų vaidmenį atlieka šios šalies ekonominis, žmogiškasis ir teritorinis potencialas, kita vertus, Lenkija yra patraukli ES kaip placdarmas.
"Lenkijoje jie dar nepadarė visko, ko reikia, kad sukurtų tikrą, didelį ir rimtą placdarmą tolesnei konfrontacijai Rusijos atžvilgiu", — padarė išvadą Beliajevas.
