URM ir Energetikos ministerijos vadovai raginami susitarti dėl Astravo AE

© Photo : Vk / РУП "Белорусская АЭС"Белорусская АЭС, архивное фото
Белорусская АЭС, архивное фото - Sputnik Lietuva
Prenumeruokite
НовостиTelegram
Lietuvos vadovo patarėjas teigė, jog Nausėda išreiškė apmaudą, kad vienos vyriausybės ministrai laikosi visiškai skirtingų pozicijų

VILNIUS, birželio 23 — Sputnik. Latvijos ir Estijos susitarimo dėl atsisakymo pirkti elektrą iš Baltarusijos atominės elektrinės variantas, kuriam pritarė Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, yra geras, tačiau nepakankamas, sakė prezidento patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė.

"Todėl derybos tęsiasi. Ir prezidentas labai aiškiai pasakė, kad toliau reikia kalbėtis ir su latviais, beje, ir su estais taip pat dėl elektros nepirkimo, tačiau ir dėl sinchronizacijos, nes tie projektai labai glaudžiai eina kartu", — Skaisgirytės žodžius cituoja leidinys "Ekspress nedelia".

Prezidento patarėja paragino energetikos ministrą ir užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių susitarti dėl jų pozicijų. Ji pažymėjo, kad prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad neturėtų būti, jog vienos vyriausybės ministerijų vadovai laikytųsi dviejų skirtingų pozicijų. Lietuvos vadovas paprašė, kad Vaičiūnas ir Linkevičius pasiektų priimtiną kompromisą.

Белорусская АЭС, архивное фото - Sputnik Lietuva
Teroras dėl Astravo AE. Lietuva tapo ekonomine agresore ir jai negėda

Savo ruožtu diplomatė Lietuvos žiniasklaidai teigė, kad vidinė konfrontacija silpnina Lietuvos pozicijas Baltarusijos AE atžvilgiu. Linkevičius pabrėžė, kad "būtina kartu kelti klausimus tiek tarptautinėje erdvėje, tiek bendraujant su sudėtinga kaimyne, o tai nėra taip paprasta".

Energetikos ministras Vaičiūnas teigia, kad kol kas pasiektas susitarimo projektas, numatantis kilmės garantijų sistemą bei importo mokesčius, bet neįpareigojantis Latvijos, jau yra pakankamas įgyvendinti Lietuvoje priimtą vadinamąjį "antiastravinį" įstatymą.

Tačiau opozicija pareikalavo ministro nusišalinti nuo derybų, jo siūlymą kritikavo ir užsienio reikalų ministras Linkevičius. Opozicija teigia, kad būtinas ambicingesnis susitarimas, pagal kurį elektros iš Baltarusijos solidariai nepirktų ir Latvija su Estija.

Lietuvos ir Baltarusijos ginčas dėl BelAE

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.

Lietuva priešinasi projektui, BelAE vadindama "grėsme" respublikai. Be to, Vilnius priešinasi energijos eksportui iš objekto ir nuolat ragina kaimynines respublikas nepirkti elektros iš elektrinės. Tačiau to dar nepavyko pasiekti.

Anksčiau kai kurie Lietuvos politikai, ypač konservatorių partijos "Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai" atstovai, surengė piketą prie Latvijos ambasados, kad įtikintų kaimynus parodyti solidarumą su Vilniaus pozicija dėl šalia Astravo statomos elektrinės — atsisakytų pirkti elektrą iš jos.

Стройка БелАЭС - Sputnik Lietuva
Ekspertas: Baltijos šalys dėl Lietuvos Astravo AE klausimu nevarys savęs į kampą

Anksčiau Lenkijos ministras pirmininkas Mateušas Moravieckis pareiškė, kad Varšuva palaiko Lietuvos poziciją BelAE atžvilgiu. Tačiau jis pridūrė, kad Lietuva ir Lenkija pasisako už "kuo glaudesnį bendradarbiavimą su Baltarusija — tiek ekonominį, tiek politinį".

Minskas ne kartą pabrėžė, kad elektrinė yra saugi, ir tai patvirtino tarptautiniai ekspertai. Lukašenka pareiškė, kad Baltarusijos atominės elektrinės saugos klausimas jam yra svarbesnis nei Lietuvai, Lenkijai ar Vokietijai, nes šio objekto svarba Baltarusijos saugumui ir ekonomikai užtikrinti yra "tiesiog didžiulė".

Be to, Baltarusijos vadovas pasakė, kad Vilnius ir Varšuva vis tiek pirks elektrą iš elektrinės.

Daugelis ekspertų pažymėjo, kad aršus Vilniaus pasipriešinimas BelAE iš esmės kyla ne dėl susirūpinimo techninėmis ar aplinkosaugos problemomis, o dėl "nuoskaudos" už Ignalinos AE praradimą ir iš baimės prarasti savo jau ir taip silpnas pozicijas energetikos rinkoje.

Interviu Sputnik Lietuva Integracijos perspektyvų tyrimo centro direktorius, "RuBaltic.ru" vyriausiasis redaktorius Sergejus Rekeda sakė, kad Lietuva neturi galimybės daryti spaudimo artimiausiems kaimynams — Latvijai ir Estijai. Anot jo, viskas, kuo Lietuva galėjo remtis, yra efemeriški dalykai, tokie kaip Baltijos vienybė, kurios de facto nėra.

Naujienų srautas
0